Didėjant šildymo kainoms bei rūpinantis ekologija, vis dažniau išgirstami pasiūlymai renovuoti gyvenamuosius namus. Renovacija didina namo energinį efektyvumą, kurio tikslas yra minimalizuoti naudojamą gaminamų, eksploatuojamų bei tiekiamų paslaugų energiją, tuo pačiu sumažinant energijos sąnaudas net 80 procentų. Šiuo metu energinis efektyvumas yra laikomas vienu iš svarbiausių ir pagrindinių Europos Sąjungos klimato politikos tikslų, lemiančių namų renovacijos didėjimą. Ši tema taip pat itin dažnai gvildenama žinių platformoje Construction21, kurioje pateikiami ne tik aktualūs patarimai, bet ir įkvepiantys pavyzdžiai, padėsiantys susipažinti su naujovėmis statybų sektoriuje.
Maksimaliam efektui pasiekti − namo izoliacija bei šildymo sistemos renovacija
Išsamūs tyrimai bei raidos tendencijų patirtys Europos Sąjungoje bei Lietuvoje parodė, jog renovacijos metu energijos taupymas pasireiškia šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų modernizavimu bei išorinių sienų, langų, stogų izoliavimu. Svarbiausias faktorius, darantis pastatą energiškai efektyviu, yra jo izoliacija, kurios įtaka pastato energijos sąnaudoms gali siekti net iki 75 %. Construction21 žinių platformoje pateikiami pavyzdžiai atskleidė, jog mūsų šalyje dažniausiai izoliuojami, apšildomi ir kartu dekoruojami namo fasadai, pakeičiami visi namo langai, įstiklinami balkonai, apšildomas stogas. Šitokia renovacija ne tik padidina namo energinį efektyvumą, bet ir pagerina estetinį šalies veidą. Prieš pradedant renovaciją name, reikia itin atsižvelgti į šildymo sistemų susidėvėjimo aspektą, ypač pastatuose, kurie statyti daugiau nei prieš 30 metų. Todėl prieš imantis fasado izoliacijos, rekomenduojama pasitelkiant specialistus įvertinti šildymo, ventiliacijos sistemų bei vamzdynų būklę. Štai daugiabučiuose vienas didžiausių energijos sutaupymo efektų pasiekiamas vien renovuojant šildymo sistemas – įrengiant termostatinius ventilius bei individualią apskaitą, tinkamai sureguliuojant visą namo šildymo sistemą, pakeičiant neefektyvius radiatorius bei susidėvėjusį vamzdyną. Toks šildymo sistemos renovavimas gali padėti sumažinti energijos naudojimą net 30 proc.
„Grand SPA Lietuva“ šilumą ima iš žemės
Imantis renovacijos ir modernizavimo darbų vis aktualiau pasitelkti inovatyvius sprendimus, padėsiančius ne tik taupyti, bet ir prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo. Todėl ir Lietuvoje daugėja netradicinių, naujų technologinių sprendimų statybų srityje. Štai prieš 3 metus Druskininkų sveikatingumo ir poilsio komplekse pradėjus renovacijos darbus, buvo pasitelkta daug inovatyvių inžinerinių ir architektūrinių sprendimų, turinčių didelį investicijų atsiperkamumo potencialą bei prisidedančių prie gamtinių išteklių ir aplinkos tausojimo. Didžiulio šilumos poreikio klausimas išspręstas įrengiant tris atskiras šilumos paėmimo sistemas: iš žemės (atlikta per 100 žemės gręžinių, siekiančių 80 m. gylį), iš oro ir iš nuotėkų, jas utilizavus. Geoterminio šildymo ir vėsinimo sistema leidžia žiemos metu naudoti žemės gelmių šilumą, o vasarą – per žiemą sukauptą žemės vėsą, naudojamą patalpų vėsinimui. Įvairiose vietose, kuriose susidaro šiluma, naudojant šilumogrąžos įrenginius susigrąžinama 60-80% šilumos energijos iš šalinamo patalpų oro, buities nuotekų ir kitų šilumą generuojančių šaltinių. Patalpoms šildyti naudojamas kapiliarinis šildymas leidžia išnaudoti visus žemesnės temperatūros geotermijos šilumos privalumus. Nuolat vykdoma komplekso energinių ir kitų sąnaudų stebėsena suteikia galimybę panaudoti perteklinius šilumos išteklius tose komplekso vietose, kur jų trūksta – šilumogrąžos būdu susigrąžinta dalis šilumos iš šalinamo baseino oro naudojama viešbučio kambariams šildyti per vėdinimo sistemą tiekiant į patalpas labiau pašildytą orą. Visos geoterminio šildymo sistemos išlaidos yra per du kartus mažesnės nei iki renovacijos buvę kaštai už centralizuotai tiekiamą šilumą, o kurorto oras, šildymui nedeginant dujų, tapo švaresnis. Nors komplekse panaudoti inovatyvūs inžineriniai sprendimai dalinai padidino pradines investicijas, tačiau leido sumažinti eksploatacijos ir priežiūros kaštus, tuo sudarydami komplekso verslo plano pagrindą.
Daugiabučio namo energija iš saulės
Alternatyvūs atsinaujinančios energijos ištekliai vis labiau ragina naudotis tuo, kas minimalizmuotų namų energijos sąnaudas bei neterštų aplinkos. Todėl, siekdamas informuoti visuomenę apie tokias aktualijas statybų sektoriuje, į Lietuvą 2012 metais įžengė tarptautinis projektas „Construction21“, sukuriantis tinklą tarp įvairių Europos informacijos šaltinių apie atsinaujinančių bei energiją taupančių sistemų ir sprendimų pastatuose panaudojimą. Žinių platformoje www.construction21.lt gali užsiregistruoti kiekvienas, suinteresuotas gauti naujienas iš pasyvių namų statybų, renovacijos, alternatyvių atsinaujinančių energijos išteklių bei teisinės bazės sričių.
Tarp daugiabučių renovacijos ir modernizacijos pavyzdžių, skelbiamų minėtoje platformoje, viena populiariausių naujienų yra saulės energijos panaudojimas. Toks alternatyvios energijos šaltinio panaudojimas daugiabučiuose leidžia iš saulės gautą energiją panaudoti karšto vandens ruošimui ir daliniam patalpų šildymui. Specialistai patvirtina, jog Lietuvą pasiekiantis saulės energijos kiekis yra pakankamas, todėl tinkamai parinkus ir pritaikius saulės kolektorių sistemą, galima sutaupyti 30-90 proc. energijai skirtų išlaidų. Daugelis Lietuvoje esančių daugiabučių yra plokščiais stogais, todėl atsiranda puiki galimybė išnaudoti tokią stogų konstrukciją kolektorių įrengimui, kas, beje, jau yra daroma kitose Europos Sąjungos šalyse. Dar vienas priimtinas variantas kolektorių įrengimui yra didelio ploto galinių sienų, esančių pietų kryptyje, išnaudojimas. Derinant architektūrinius sprendimus pagal namo fasadą galima pasirinkti įvairius kolektorių išdėstymo, tvirtinimo ir apdailos būdus. Vokietijoje taip sieniniais saulės kolektoriais modernizuoti bei kartu stilizuoti daugiabučiai šiuo metu yra itin patrauklūs tiek vizualiai, tiek finansiškai.
Pirmasis daugiabutis Lietuvoje, renovacijos metu panaudojęs saulės teikiamas galimybes, yra Panevėžyje, Marijonų g. 31. Šio namo renovacijos metu buvo ne tik įdiegta naujausia šildymo technologija, bet ir ant namo stogo įrengti kolektoriai, aprūpinantys namą karštu vandeniu bei daliniu patalpų šildymu. Saulės kolektoriai šio namo gyventojams už vandens pašildymą, cirkuliaciją bei gyvatuką per mėnesį leidžia vidutiniškai sumokėti apie 12 litų. Tuo tarpu kai kuriuose nerenovuotose daugiabučiuose mokestis už šias paslaugas bendrai siekia, o kartais net ir viršija, 100 litų per mėnesį.
Daugiau informacijos apie žaliąją architektūrą ir statybą ir naujausius sprendimus bei pavyzdžių tyrimąrasite internetinėje svetainėje www.construction21.lt. Pagal Europos Sąjungos Europos tvarios energetikos programą projektą „Construction21“ Lietuvoje vykdo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto mokslininkai – dr. Jonas Jakaitis, dr. Gintaras Stauskis, Architektas Vladas Misius. Žinių platforma „Construction21“ yra plėtojama dar 5 kitose Europos šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje.
Šaltinis: www.construction21.lt
Užs.nr. 2657
