Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 metų užtikrinti, kad 23 proc. energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šis įsipareigojimas pasiektais jau 2014 metais. Ateities planuose numatoma, kad ši skaičius turėtų tik didėti, tačiau eksperto teigimu, tai gali lemti augančią kainą elektros vartotojams.
„Paryžiuje vykusioje klimato kaitos konferencijoje buvo kalba apie 23 proc. didinimą. Kiek jis bus didinamas, dar negaliu pasakyti. Gali būti kad bus keliama iki 30 proc., bet tą skaičių pasiektume palaipsniui su metais. Tokiu keliu eis ne tik Lietuva ar Europa, bet ir visas pasaulis. Ateityje planuojama praktiškai visai atsisakyti iškastinio kuro, taip pat ir skalūnų“, – pasakoja Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Svarbu pažaboti klimato kaitą, o ne didesnes kainas
Atsinaujinančios energetikos dėka yra mažinamas CO2 išmetimas į orą, tad investuojant į jos plėtrą, prisidedama prie klimato kaitos stabdymo. Pasak pašnekovų, variantas, jog didėjant „žaliosios“ energetikos daliai, didės ir kainos – įmanomas. Tačiau tai būtų menka kaina prisidedant prie Žemės aplinkos išsaugojimo.
Gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių yra valstybės skatinama ir remiama iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, kurį kasmet nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
„Šis mokestis įtraukiamas į visų elektros energijos vartotojų sąskaitas už elektros energijos persiuntimo arba visuomeninio tiekimo paslaugą. Augant gamybai iš atsinaujinančių išteklių, VIAP biudžeto lėšų poreikis taip pat gali augti. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos ir galutinei elektros energijos kainai“, – pasvarstymais dalinasi „ESO“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba.
Energetikos ministras Rokas Masiulis įsitikinęs, kad parama atsinaujinantiems energijos ištekliams neturėtų viršyti valstybės galimybių ir būti kaip įmanoma arčiau rinkos sąlygų. Taip būtų užtikrinama, kad galutinės energijos vartotojams nebūtų didinama finansinė našta.
„Siektini tolesnės plėtros mastai turėtų būti vertinami Nacionalinės energetinės strategijos atnaujinimo kontekste. Vis dėlto, jeigu bus papildomai plėtojama atsinaujinančių išteklių energetika, skatinimo schema turėtų atitikti ne tik Vyriausybės nuoseklią poziciją mažinti VIAP išlaidas, bet ir Europos Komisijos pateiktas valstybės pagalbos gaires energetikai ir aplinkosaugai“, – teigia R. Masiulis.
Pasak ministro, jei valstybės parama vis dar būtų reikalinga, žadama pereiti prie rinkos mechanizmo. Parama būtų paskirstoma tik konkurso būdu, o gamintojai, turintys didesnę nei 1 MW galios elektrinę, prisiima atsakomybę už balansavimą.
Gyventojai kainų augimo nepajus
A. Salamakinas tikina, kad šiais metais elektros kaina gyventojams mažinama, tad jei ir pakiltų „žaliosios“ energijos kaina, gyventojai to nepajaus, tačiau svarbiausia, kad kiekvienas gyventojas suprastų šios energetikos reikšmę.
„Žemės gyventojui teks dar brangiau mokėti, jei nieko nesiims dėl klimato kaitos. Jau dabar per metus apie 200 mlrd. dolerių sumokama visoms gamtos permainoms gesinti – vėtroms, sausroms, uraganams, potvyniams. Kiekvienas gyventojas turi suprasti, kad klimato kaitos kaina smogs žmonėms labai negailestingai. Tad turime prisiimti šiek tiek didesnes išlaidas „žaliai“ energetikai. Geriau mokėti brangiau, bet tokiu būdu bus suvaldytos gamtos kataklizmos“, – sako A. Salamakinas.
Create free infographics with Venngage
Tokiai pozicijai pritaria ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis. Pasak jo, jei žmonės nori gyventi nekeisdami klimato aplinkos, kažkas turi už tai sumokėti.
„Pačiai atsinaujinančiai energetikai pagrindo brangti nėra, tik žinoma, vis tiek ji yra šiek tiek brangesnė nei įprasta. Iš kažkur tie kaštai turi būti padengti. Jei yra remiama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, tai už mūsų gerovę sumoka Europos mokesčių mokėtojai, o jei iš mūsų biudžeto remiama – Lietuvos mokesčių mokėtojai“, – teigia V. Mačiulis.
Anot jo, Lietuvoje pramonė yra švaresnė nei kituose kraštuose, dėl to atsinaujinanti energetika yra sėkmingai remiama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) taršos leidimų pardavimų. „Tos šalys, kurios teršia labiau, turi susimokėti šalims, kurios teršia mažiau. Taip sudaroma taršos leidimų sistema, iš kurios Lietuva gauna apie keliasdešimt mln. eurų ir gali remti „žaliąją“ energetiką“, – pasakoja V. Mačiulis.
Siekiama statyti vėjo jėgaines jūroje
Susidomėjimas atsinaujinančia energetika tik didėja, tad vis daugiau reikalaujama iš Energetikos ministerijos bei Seimo narių, kad būtų suteikiamos kuo geresnės galimybės užsiimti šia veikla. Lietuvos atsinaujinančioje energetikoje svarbiausią vietą užima vėjo jėgainės.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas sako, kad vėjo energetika užsiima investiciniai projektai, mat vėjo elektra yra superkama aukštesniu tarifu negu įprasta. Didelės vėjo jėgainės paprastai atsiperka per 8-erius metus.
„Įstatyminė bazė Lietuvoje yra neblogai parinkta atsinaujinančiai energetikai. Vėjo energetikai yra priskirtas skatinamasis tarifas, taip pat reguliuojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas prilygsta kitoms Europos institucijoms. 2016 metais reikėtų baigti rengti teisinę bazę, kuri leistų statyti vėjo jėgaines jūroje. Leistinas 500 megavatų (MW) dydis jau išdalintas, tad šalies teritorijoje nebėra patrauklių vietų, išskyrus jūrą, vėjo energetikai“, – pasakoja V. Mačiulis.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas tikina, kad jau yra pradėti tvarkyti įstatymai dėl jūroje statomų vėjo jėgainių. Dėl šių dar bus tariamasi pavasario sesijos metu.
„Kiek žinau yra norinčių vykdyti tokius projektus. Reikės svarstyti ar naudojamės VIAP, ar valstybė turės dengti tas investicijas. Kažkokia lengvata tai turi būti numatyta atsinaujinančiai energetikai, tad visiškai tuo pačiu tarifu paleisti kaip įprastą negalima“, – sako A. Salamakinas.
Saulės energijos gamintojams – palankus dvigubos apskaitos modelis
Saulės energetika taip sklandžiai nesivystė. Praeitais metais atnaujinta saulės energetikos plėtra kol kas leidžia kolektorius statyti buitiniams vartotojams ir valstybės nuosavybei priklausančiom įmonėms. Privatiems klientams, norintiems įsirengti saulės elektrinę, elektrinės pajėgumas negali būti didesnis kaip 10 kilovatų (kW) ir neviršyti pusės kliento objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio. Pavyzdžiui, jei kliento objektui suteikta 10 kW leistinoji naudoti galia, saulės elektrinės galia negalės būti didesnė kaip 5 kW. Analogiškas principas nustatytas ir valstybės turtą valdančioms biudžetinėms ar viešosioms įstaigoms – būsimos saulės elektrinės galia negali būti didesnė kaip 50 kW ir turi neviršyti pusės kliento objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio. Bendra tokių saulės elektrinių galia negalės viršyti 10 MW.
Pasak V. Mačiulio, jau vyksta pasitarimai su Aplinkos apsaugos komitetu dėl tam tikrų pakeitimų. „Saulės energetikai šiuo metu neišnaudoti limitai. Pagal numatytą 10 MW limitą, Lietuvoje pastatyta 20 kartų mažiau saulės jėgainių nei Vokietijoje, skaičiuojant kiekį vienam gyventojui. Tačiau yra kita skatinimo forma – dviguba apskaita. Šiuo atveju tie 10 kW tikrai apsimoka, nes saulės elektra yra brangesnė už ESO elektrą“, – pasakoja V. Mačiulis.
"ESO" atstovai tvirtina, kad pasinaudoję dviguba apskaita, žmonės gali sutaupyti ženklią pinigų sumą.
„Gaminančių klientų energiją fiksuoja mūsų įrengta dvipusė elektros energijos apskaitos sistema. Kai klientui nepakanka pasigamintos elektros energijos, trūkstamas elektros kiekis persiunčiamas iš ESO tinklo. Kai gamybos apimtys viršija gaminančio kliento elektros vartojimo poreikį, tuomet pagaminta, bet nesuvartota elektra, pateikiama į elektros tinklą. Pagamintu elektros pertekliumi gaminantis klientas gali pasinaudoti per 12 mėnesių, kai jam pritrūksta elektros“, – dvigubos apskaitos modelį aiškina „ESO“ atstovas spaudai M. Burba.
„ESO“ atstovas pasakoja, kad toks žingsnis žengtas norint įdiegti išmanesnį ir kliento poreikius atitinkantį tinklą. Be to taip stiprėja bendradarbiavimas tarp pačių rinkos dalyvių ir didėja šalies energetinis saugumas.
Teisės aktuose numatyta, jog gaminantiems klientams – privatiems asmenims arba biudžetinėms bei viešosioms įstaigoms, kurios turi nedideles saulės jėgaines ir savo reikmėms gamina elektros energiją, – taikomas mokestis už naudojimąsi elektros tinklų infrastruktūra.
2016 metais vidutinės įtampos tinklo naudojimosi paslaugos kaina siekia 1,447 euro cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM, žemosios įtampos tinklo – 3,213 euro cento už kWh be PVM. ESO vertinimu, naudojimosi elektros tinklų kaina yra pagrįsta ir skirtingoms klientų grupėms yra vienoda. Tokiu būdu yra subalansuoti visų suinteresuotų šalių interesai ir užtikrinama tvari saulės energetikos plėtra šalyje.
Ministerija rengia naują strategiją
Tačiau V. Mačiulis išskiria, kad saulės energetikos progresijai trūksta nuimtų apribojimų. „Pirmiausia reikia, kad visiems būtų leista statyti saulės kolektorius, o ne vien valstybei priklausančioms įmonėms. Privačios įmonės taip pat turėtų gauti paramą. Taip pat žmonės turėtų galėti kokio nori galingumo kolektorius įrenginėti ant savo gyvenamųjų namų“, – sako V. Mačiulis. Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas pripažįsta, kad Seimo Aplinkos apsaugos komitetas geranoriškai ir rūpestingai prižiūri energetikos plėtrą, tačiau Energetikos ministerija šiuo atžvilgiu, ne taip pažengusi.
„Energetikos ministerijai nelabai rūpėjo ta atsinaujinanti energetika, ir dabar nėra, kad labai rūpi. Tačiau situacija jau geresnė nei prieš 1 – 2 metus. Kitose šalyse Energetikos ministerijos pačios inicijuoja įvairius projektus. Pavyzdžiui, Danijoje Seimas priėmė nepriklausomai nuo Paryžiaus susitarimų savo plėtros programą, kurioje numato iki 2050 metų iš vis atsisakyti iškastinio kuro energetikos. Pas mus ministerija pajuda tik spaudžiant entuziastams“, – teigia V. Mačiulis.
Energetikos ministro R. Masiulio teigimu, jau šiuo metu yra atnaujinama Nacionalinė energetinė strategija.
„Diskusijos vyksta ne tik dėl atskirų sektorių, tokių kaip atsinaujinančių išteklių energetika, bet planuojama, kaip visas šalies energetikos ūkis turėtų vystytis ateityje. Šiuo metu yra net keli skatinimo būdai: parama elektros energijos gamybai, kai elektrinės, gaminančios elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių yra skatinamos taikant fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui. Taip pat taikoma parama investicijoms į technologijas bei reguliacinė priemonė, tokia kaip dvipusės apskaitos sistema, kurios esmė yra paskatinti elektros energijos vartotojus savo gaminamą elektros energiją vartoti savo reikmėms“, – informuoja R. Masiulis.
ESO superka elektros energiją iš daugiau nei 2,2 tūkst. elektrinių, kurios elektros energiją gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių ir gamina ją ne savo poreikių užtikrinimui, bet pardavimui. 2015 metais iš jų įsigyta apie 22 proc. viso gyventojams reikalingo elektros energijos poreikio.
Šiemet, palyginti su pernai, elektros energijos kaina gyventojams vidutiniškai mažės apie 0,2 cento už kilovatvalandę. Naujas kainas reikės taikyti, kai bus atsiskaitoma už sausio mėnesį suvartotą elektros energiją.
Elektros vartotojai iš tiekėjų perkantys „žaliąją“ (sertifikuotą ir valstybės neremiamą) elektros energiją yra atleidžiami nuo akcizo už elektros energiją (0,05– 0,1 ct/kWh).
