Klaipėdiečiams kyla elementarus klausimas – ar miesto Taryba pakankamai kompetentinga, kad galėtų suremti ietis su UAB „Sweco Lietuva“, parengusia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Nerimą kelia ir tai, kad šios bendrovės specialistai, gaudami didžiulius pinigus iš užsakovų, gali pateikti tokius duomenis, kokius jie nori girdėti. Ir vis dėlto – kieno verdiktas bus lemiamas? Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas mano, kad tai, kaip balsuos Tarybos nariai, daug kuo priklausys nuo iš „Sweco Lietuva“ gautų atsakymų – ar jie bus išsamūs, ar nebus išsisukinėjama nuo atsakymų.
Anot jo, „Sweco Lietuva“ kartais tiesiog vengia tikslaus atsakymo. Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys sakė: „Objektai sudėtingi, projektuotojai daug ką žino, bet mums būtina atsižvelgti ir į tokius dalykus, apie kuriuos jie ne itin nori kalbėti. Manau, norima sustiprinti vertinimo sritį koncentruojant kompetentingus specialistus vienoje vietoje“, -„Vakarų ekspresui“ sakė A. Kairys.
„Nėra mokslininkų pasiūlymų, į ką turi būti atsižvelgta, kad galėtum pasakyti – ne, negalima statyti terminalo, nes iškils rizika Klaipėdos miestui ir ekonominiu požiūriu tai atsieis tiek ir tiek. Nėra metodikos rizikai ekonominiu požiūriu pamatuoti“, - sakė miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Rugpjūčio 30-ąją vyksiantis Klaipėdos miesto tarybos posėdis pirmu klausimu svarstys pritarimo ar nepritarimo SGD terminalo ūkinės veiklos PAV ataskaitai klausimą.
Šiai ataskaitai galėjo pritarti arba ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Tarybai jos svarstyti nebuvo privalu. Tačiau atsižvelgiant į tokio objekto kaip SGD terminalo svarbą ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai, šį klausimą vis dėlto nuspręsta svarstyti Taryboje.
UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras sutiko su tuo, kad paprastam žmogui iš gatvės perskaityti 2 tūkstančių puslapių ataskaitą ir peržiūrėti krūvą brėžinių neįmanoma, nes tai ne romanas, o sudėtingas techninis dokumentas. Tačiau, pasak jo, yra žmonių, kurie perskaitė – pats matęs ataskaitų, kurių vos ne visi puslapiai sužymėti lipdukais.
„Užtat PAV rengėjai privalo bet kuriam savivaldybės darbuotojui ar visuomenės atstovui paaiškinti ir atsakyti į visus klausimus. Mes juk neplanuojame objekto dykumoje, todėl privalome paaiškinti, kaip naujas objektas įsikomponuos į tą vietą. PAV yra procesas. Tai nėra taip, kad kažkas parašė ataskaitą kaip romaną ir niekas neturi teisės keisti jame nė vieno puslapio, nes tai autorinis kūrinys. PAV yra diskusijų dokumentas. Pavyzdžiui, dėl poveikio povandeniniam šlaitui diskutuoja hidrotechnikai ir hidrologai, vieni apie sroves, kiti apie krantų stabilumą, treti žiūri iš inžinerinės pusės. Galų gale visi sutaria, kad reikia tam tikros priemonės šlaitui apsaugoti“, - sakė A. Vaišnoras.
„Didžiausia rizika ir pavojus yra ne pačiame terminale, bet plaukiant laivui dujovežiui. Tokių terminalų, koks bus statomas Klaipėdoje, t. y. kad dujovežis plauktų kelis kilometrus pro gyvenamus rajonus miesto teritorijoje, pro UNESCO saugomą kultūros paveldą, analogų pasaulyje nėra. Tai pabrėžiama ir prie PAV ataskaitos pridėtame rizikos vertinime, kurį atliko amerikiečių kompanija. Jos atstovai labai aiškiai sako, kad tai unikalus atvejis. Kad ir kaip būtų, žmonės turi žinoti, šalia ko jie gyvens“, - mano Klaipėdos vicemeras A. Šulcas.
Žmonės baiminasi, kad PAV rengėjai gauna pinigus iš užsakovų, tad jų muziką ir griežia. Paklaustas, ką manąs apie tai, A. Vaišnoras atsakė: „Kompanija „Sweco Lietuva“ turi 20 metų darbo Lietuvoje patirtį. PAV darėme daugeliui objektų. Kad ir koks svarbus būtų SGD terminalas, mūsų kompanija neaukotų savo reputacijos dėl vieno kontrakto. Sugadinus reputaciją gali iškilti kompanijos išlikimo klausimas. Mes nesame ta kompanija, kuri vardan užmokesčio siūlytų nekorektiškus sprendimus, pateiktų išvadas, kurios neatitinka tikrovės. Samdyti kaip ekspertai profesoriai galėtų pavirtinti, kad kompanija nedarė jokio spaudimo dėl rezultatų. Kiekvienas ekspertas galėjo pasisakyti visiškai nepriklausomai.
Paklaustas, o ką klaipėdiečiai turėtų kalti prie kryžiaus, jeigu, neduok Dieve, įvyktų tragedija, kas turėtų prisiimti atsakomybę, A. Vaišnoras atsakė: „Tragedija yra tai, kad Lietuva neturi modernios energetinės sistemos. Kalbėkime apie tai, kokią mes turime nacionalinę skolą, kai Lietuva vien už gamtines dujas kiekvienais metais moka du milijardus litų. Kalbėdami apie nacionalinę ekonomiką pakilkime iš savo smulkaus utilitarinio lygio truputį aukščiau. Kokia yra Klaipėdos vizija, į ką eina Klaipėda?
Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys, paklaustas, kodėl visą laiką galutinį sprendimą dėl PAV priimantis departamentas, vertinant SGD terminalo PAV ataskaitą, lemiamo balso nebeturės, atsakė, jog todėl, kad pasikeitė teisės aktai. Kadangi nuo Naujųjų metų sprendimus dėl objektų, kuriems privalomas PAV, priiminės Aplinkos apsaugos agentūra Vilniuje, Aplinkos ministerijos sprendimu Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos departamentas, nors ir pradėjęs procesą, patvirtinęs SGD terminalo PAV programą, dabar bus tik proceso dalyvis, t. y. liks vertintojų sąraše, tačiau nebebus sprendimo priėmėjas.
„Ne, mes ne savo noru nusišaliname nuo atsakingo sprendimo“, - sakė A. Kairys. Pasak jo, Aplinkos ministerija nusprendė, kad tokius atsakingus sprendimus turi priimti ne departamentai, o aukštesnė instancija - Aplinkos apsaugos agentūra, kuri dabar tvirtins ir PAV programas.
Departamento vadovo manymu, tokios permainos dėl galutinio sprendimo vykdomos, ko gero, norint koncentruoti pajėgas centrinėje dalyje, suburti specialistus, kurie galėtų kai kuriuos dalykus vertinti platesniu aspektu. Be abejo, departamentas turi teisę samdytis ekspertus, yra ir tam numatytas atskiras fondas. Tačiau A. Kairys prisipažino, kad kai reikėdavo vertinti sudėtingesnį objektą, surinkti gerus specialistus būdavę sunku, rašo „Vakarų ekspresas".
