Greta D. Motiejūno, kaip įprasta, buvo ir jo asmeninis treneris Virginijus. Krepšininkas palaikė „Žalgirį“, treneris liko ištikimas „Rytui“.
„Aišku, kad smagiausia žiūrėti krepšinį ten, kur užaugau. Tikrai nuostabu matyti tiek gerbėjų ir tokį augantį „Žalgirį“. Fantastika“, – iš pradžių šyptelėjo su tv3.lt komanda kalbėjęs krepšininkas.
Interviu vaizdo įrašą rasite teksto viršuje.
– Koks jausmas užplūsta arenoje?
– Nuostabu visa tai matyti. Tuos tūkstančius žmonių. Kai aš buvau mažas, „Žalgiriui“ sunkūs laikai buvo, krizė. Dabar, patys viską matote.
– Matėme, kad filmuojiesi telefonu. Esate vis aktyvesnis socialiniuose tinkluose, tai ir dabar dalijotės su gerbėjais?
– Tai kas be ko, aišku spėjau (juokiasi). Jau eilę metų su treneriu juokaujame, nes jis palaiko „Rytą“. Galvojau rašyti „Žalgirio“ organizacijai dėl bilietų, bet tikrai labai malonu ir ačiū, nes jie mus patys pasikvietė. Man svarbiausia, kad tiek „Žalgirio“ gerbėjai, tiek pati vadovybė supranta juokus.
– Akivaizdu, kad dėmesio tau pačiam iš gerbėjų nesumažėjo. Ar tai ypatingas jausmas?
– Manau, daugiau mažiau tas pats dėmesys išlikęs. Kaip jau ir sakiau, tai yra krepšinio šalis, žmonės gi žino, ką aš veikiu. Labai smagu, kai kokiame prekybos centre kelių metų vaikai prieina ir paprašo nuotraukos. Aišku smagu.
– Na, o dabar apie tai, kas svarbiausia. Kur matai save žaidžiantį kitais metais?
– Sunku kol kas šnekėti, nes iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kol kas nesulaukiu dėmesio, treneris negali kalbėti su klubais iki liepos 1-os dienos. Šiaip, tikrai bus bent kelios komandos, kurios domėsis. Iš Kinijos jau dabar turiu bent trijų klubų pasiūlymą, ten manęs labai lauktų. Iš Eurolygos bent dviejų klubų turiu irgi pasiūlymus jau.
– Puiki proga atskleisti, kokie tie pasiūlymai (šypteliu).
– Nenoriu atskleisti, bet yra to dėmesio, žaidžiu vieną geriausių sezonų karjeroje, ko gero, geriausia forma karjeroje. Tiesa, tai tikrai ne mano vieno nuopelnas, daug dirbo asmeniniai treneriai, ir „Žalgirio“ fizinio parengimo treneris dirbo. Bet forma gera, labai džiaugiuosi.
– Kol kas Kinijai nesakai ne? Galbūt ir neturi kodėl nuo jos nutolti?
– Neturiu kodėl sakyti „ne“. Turėjau du labai gerus sezonus, kelis asmeninius rekordus pagerinau, kur tikrai net nesitikėjau, kad įmanoma tokius skaičius surinkti. Metus laiko rungtyniavau po 47 minutes, tai forma atitinkama. Mėgaujuosi krepšiniu ir džiaugiuosi, kad turiu progą jį žaisti tokiame aukštame lygyje.
– Arenoje savo auklėtiniams vadovauja ir „Ryto“ bei rinktinės treneris Dainius Adomaitis. Planuojate susitikti?
– Atvažiavęs čia neturiu planų su juo susitikti.
– Planai, turbūt, paatostogauti dar kurį laiką?
– Treneris sako, kad ne jaunyn einu. Turbūt taip ir yra. Tai šiemet anksčiau pasibaigėme atostogas, jau prieš savaitę pradėjom sportuoti, tiesa, nuo baseino.
– O kiek laiko planuoji Lietuvoje pabūti?
– Viskas labai priklauso nuo to, su kuria komanda susitarsiu. Dar tikrai nežinau, kiek laiko būsiu čia.
– Teko dirbti NBA su vienu žymiausių trenerių Greggu Popovichiumi. Koks tai žmogus?
– Nerandu žodžių apibūdinti žmogui. Niekada neteko sutikti nieko panašaus. Pirmos 20 minučių prabėgo kalbant vien apie mano šeimą, apie mano vaiką. Po to dar būdavo tokių pokalbių. Tikrai nežinau kito tokio žmogaus. Pavyzdžiui, mes einame pietauti, o jis ateina ir Lietuvos vėliavą iš salotų išdėliojęs ir rodo, sako: „Va, taip reikia valgyti“. Nu nuostabu.
– Ar gali vilniečiai iškovoti bent vieną pergalę serijoje?
– Tikiuosi, ne.
– O kaip manai?
– Manau, kad gali. Jei kitos rungtynės jiems namie, tai tikrai gali kartą laimėti.
