„Žalgiriui“ jau kitą sezoną užsidarys durys į Eurolygą, jeigu kubo biudžetas bus mažesnis kaip penki milijonai eurų. Skirti trečdalį sumos komanda prašo Kauno miesto savivaldybę, vieno didžiausių klubo akcininkų. Tačiau porinkiminės nuotaikos klubui gali būti neparankios, rašo „Kauno diena“.
„Žalgiris“, kasmet iš savivaldybės gaunantis po 2,9 mln. litų, beveik 2 mln. litų sugrąžina miestui įvairių mokesčių forma, tarp jų – 300 tūkst. litų sumokama už Sporto halės nuomą. Tačiau šiemet klubo ir savivaldybės sutartis baigsis, ir „Žalgirio“ vadovybė norėtų žinoti, kiek plačiai miestas atvers savo piniginę kitam sezonui.
Prieš savaitę „Žalgirio“ vadovai miesto savivaldybei įteikė patikslintą paraišką, kurioje prašoma klubui skirti 6,3 mln. litų – trečdalį būsimos komandos biudžeto, kuris pagal Eurolygos reglamentą negali būti ,mažesnis kaip 5 mln. eurų, arba 18 mln. litų. Komandos, nesilaikančios šios nuostatos yra griežtai šalinamos iš turnyro.
Tačiau vienas realiausių kandidatų į Kauno miesto merus konservatorius Andrius Kupčinskas sako: „Nesinori, kad beveik visi pinigai atitektų vienai komandai, o kiti klubai ir kitos sporto šakos dėl to nukentėtų. Vis dėl to Kaunas – ne vien krepšinio sostinė. Manau, kad sportą reikėtų remti tuo pačiu principu kaip kultūros projektus – per sporto rėmimo programas, skelbiant konkursus, vėliau įvertinant atskaitomybę ir nesukuriant išskirtinių sąlygų vienam klubui.“
Panašiai mano ir socialdemokratas Gintautas Labanauskas, nors abejojantis, kad šis klausimas bus svarstomas kadenciją jau baigiančioje Taryboje. Be to, „Žalgiriui“iš politikų tenka girdėti priekaištus apie nelabai sėkmingą šio sezono pasirodymą Eurolygoje – komanda užėmė 22 vietą.
„Žalgiris“ su savo 13 mln. litų biudžetu šį sezoną buvo viena skurdžiausių Eurolygos komandų. Daugumai klubų lėšų skiria ne tik privatūs rėmėjai, bet ir vietos valdžia, rašo „Kauno diena“.
