Žalgiriečiai, puikiai žinodami, kad varžovai neturės daug energijos po sunkios pusfinalio serijos su „Lietuvos rytu“, gynėsi itin kibiai. Kauno ekipos gynėjai nuo vidurio linijos buvo lipte prilipę prie „Neptūno“ lyderio Danielio Ewingo, tokiu būdu jį kankino ir bandė atkirsti nuo komandos draugų.
„Žalgirio“ gynyba pasižymėjo įvairove. Šeimininkai kartas nuo karto paspausdavo oponentus visoje aikštėje. Šis presingas leido perimti keletą kamuolių. Be to, kauniečiams padėjo ir zoninė gynyba – svečių snaiperiai iš toli atakavo tik vidutiniškai (9/26, 35 poc.). Aikštės gynyba „Žalgiriui“ iš dalies leido neutralizuoti „Neptūno“ pikenrolą.
Puldami žalgiriečiai irgi nestokojo išmonės. Puikiai buvo išnaudojamas P. Jankūnas, sukaupęs 38 naudingumo balus. Jis ir „centravo“, ir taškus rinko po pikenpopo – pastatęs užtvarą komandos draugui judėdavo ne krepšio link, o atšokdavo atgal ar į šoną. Šiose situacijose gindamiesi šiurkščiai klydo „Neptūno“ antrosios linijos žaidėjai, kurie užuot likę prie P. Jankūno, grįždavo prie savo tiesioginių oponentų.
Tada jau geriau reikėjo leisti „Žalgirio“ įžaidėjams veržtis arčiau krepšio, nes Kauno klubo kapitonas metė iš vidutinių ir tolimų nuotolių dažnai ir taikliai. Galbūt Paulius nebūtų taip smaginęsis, jei dėl pražangų, o vėliau dėl traumos nebūtų iškritęs Jerai Grantas. Kiti klaipėdiečiai, dengę P. Jankūną, atrodė kaip pradinukai. Vienas geriausių karjeros rungtynių sužaidė daug laisvės gavęs „Žalgirio“ mažylis Jerome‘as Randle‘as, kuris surinko 30 naudingumo balų. Jis ir P. Jankūnas kartu pelnė 49 taškus iš 83! Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniams pakako pataikyti penkis tritaškius, kad švęstų įtikinamą pergalę. Šįkart šeimininkams labai padėjo solidus šių dviejų krepšininkų pataikymas iš vidutinio nuotolio.
Krito į akis tai, kad daugelis „Neptūno“ žaidėjų atrodė kaip nuvaryti arkliai. Ypač tai pasakytina apie D. Ewingą, kuris tik imitavo gynybą – varžovų prasiveržimus paprastai bandė sustabdyti ne kojų darbu, o žvilgsniu. Truputį keista, kad šis amerikietis nuolat persivarydavo kamuolį į priešininkų aikštės pusę. Paprasta, tokį darbą, kai įžaidėjas yra pavargęs ar jam reikia atsipūsti, padaro atakuojantysis gynėjas ar lengvasis puolėjas. Sunkiai judėjęs D. Ewingas pataikė vos 2 metimus iš 9.
Klaipėdiečių „smarvės“ stoka pasireiškė ir kovojant dėl atšokusių kamuolių. Kauniečiai po varžovų lenta sugriebė net 19 kamuolių! Ypač silpnai svečiai po savuoju krepšiu atrodė, kai naudojo zoninę gynybą. Tada besiginančios komandos žaidėjams sunkiau susigaudyti, kurį oponentą kiekvienas turi atitverti. Nors Angusas Brandtas blizgėjo puldamas, bet gindamasis, ypač tada, kai svečiai naudojo „aikštę“, orientavosi sunkiai ir neretai gaudė varnas. „Neptūno“ treneriai šioje srityje (turiu omeny kovą dėl kamuolių naudojant zoninę gynybą) turėtų gerokai padirbėti. Krinta į akis ir tai, kad auksinės rankelės savininkas Travisas Baderis asmeniškai ginasi labai silpnai, nepaisant to, ar jis pavargęs, ar pailsėjęs.
Jei ne J. Granto, Arno Butkevičiaus traumos, klaipėdiečiai turbūt būtų rimčiau kibę į atlapus kauniečiams, bet neabejoju, kad „Žalgiris“ vis tiek būtų triumfavęs. Sunku pasakyti, bet atsižvelgiant į tai, kad „Neptūnas“ turėjo tik dvi laisvas dienas prieš finalą, gal reikėjo aukoti pirmąjį mačą ir leisti rungtyniauti Laurynui Bieliauskui, aikštėje ilgiau laikyti ne pagrindinius krepšininkus. Kita vertus, antroje mačo dalyje „Žalgirio“ pranašumas nebuvo triuškinamas, ir D. Adomaitis, ko gero, tikėjo, kad laimėti įmanoma.
Jei klaipėdiečiai nepakraus baterijų iki šeštadienio, jei dėl traumų negalės rungtyniauti keletas svarbių žaidėjų, „Žalgiris“ į LKL čempionato viršūnę gali nužygiuoti tiesiausiu keliu. Vakar savo darbą nekaip atliko ne tik daugelis „Neptūno“ žaidėjų, bet ir teisėjai. Turiu galvoje ne keletą klaidingų sprendimų (tokiose įtemptose rungtynėse tai nėra tragedija), bet tai, kad jie leido siautėti Š. Jasikevičiui. Šaras apeliavo vos ne į kiekvieną arbitrų švilpuką – šūkavo, keikėsi, mojavo rankomis, griebėsi už galvos. Vienas geriausių Lietuvos teisėjų Tomas Jasevičius privalėjo skirti „Žalgirio“ strategui techninę pražangą, bet, matyt, šįkart pritrūko drąsos.
