Galingai startavęs, bet vėliau Eurolygoje strigti pradėjęs Kauno „Žalgirio“ klubas pirmojoje sezono pusėje kaip išganytojo laukė naujojo įžaidėjo. Į Lietuvą atvyko LeBronui Jamesui Klivlando „Cavaliers“ gretose kamuolius skirstęs amerikietis Willas Cherry, bet 23 metų 185 cm ūgio amerikiečio adaptacija „Žalgiryje“ kiek užtruko.
Eurolygoje W.Cherry dvitaškius meta vidutiniškai vos 18,2 proc., tritaškius – 30 procentų taiklumu ir per 15 minučių pelno 3,8 taško bei atlieka 1,8 rezultatyvaus perdavimo. BEKO-LKL čempionate gynėjo statistika kiek geresnė – vidutiniškai 5,9 taško (42,9 proc. dvit., 40,9 proc. trit.) ir 2,4 rezultatyvaus perdavimo per susitikimą. Tačiau krepšininkas pats kritiškai vertina savo žaidimą.
„Nepataikau tokių metimų, kokius paprastai įmetu. Per savo karjerą dar nesu taip prastai žaidęs puolime“, – LKL.lt atviravo W.Cherry.
Pergalingose rungtynėse pirmadienį su „Mažeikiais“ jis sužaidė geriausią savo mačą „Žalgiryje“ – per 26 minutes pelnė 8 taškus ir atliko net 10 rezultatyvių perdavimų. Galbūt šios rungtynės jam tamps tramplinu į stabilesnį ir solidesnį žaidimą?
Linksmasis „Žalgirio“ naujokas nepraranda optimizmo ir viliasi, kad artimiausi mėnesiai Lietuvoje jam bus sėkmingesni. O mūsų šalyje jam kol kas labai patinka.
– Lietuvoje žaidi jau mėnesį. Kokį įspūdį paliko mūsų šalis? – LKL.lt paklausė W.Cherry.
– Lietuva – puiki valstybė. Kaunas – mažas miestas, bet žmonės čia labai šaunūs. Ypač – sirgaliai. Taip pat dievinu savo komandos draugus. Tai vienas šauniausių kolektyvų, kokiame man teko būti. Su Jamesu Andersonu radome daug naujų vietų, kuriose galima skaniai pavalgyti. Bandžiau ir lietuviško maisto. Nebuvo blogai, bet jūsų maisto skonis kitoks. Tikiuosi, kad artimiausiu metu apie jūsų šalį sužinosiu daugiau naujų dalykų.
– Kur Kaune buvo skaniausia?
– „Talutti“ – geriausia vieta! (Šypsosi.). Jie turi daug įvairaus maisto – nuo azijietiško, iki amerikietiško ar indiško maisto. Be to, jų padavėjai labai šaunūs.
– Ko tikėjaisi atvykdamas į Lietuvą ir kas tave nustebino labiausiai?
– Keliaudamas į kitą šalį baiminausi, kad čia nebus daug amerikietiško maisto. Bet likau nustebintas. Čia labai didelis maisto pasirinkimas!
– O gal pasitaikė tau neįprastų keistenybių?
– (Akimirką pagalvoja) Viskas daugmaž normalu. Nors skalbimo mašina su džiovinimo sistema čia kitokia. Ir oro kondicionierius mano bute neįprastas (Šypsosi.).
– Ką Kaune veiki laisvalaikiu?
– Žiūriu televiziją, filmus. Didžiąją laiko dalį ilsiuosi. Profesionalas neturi daug laisvų dienų, todėl bandau laisvas akimirkas išnaudoti poilsiui. Taip pat bandau pasisemti naudingų žinių. Pavyzdžiui, skaityti knygas.
– Kokią knygą dabar vakarais laikai savo rankose?
– „The Business of the 21st Century“. Neseniai baigiau skaityti Johno Maxwello „Difference Maker“. Stengiuosi įgyti vertingos pozityvios informacijos. Kasdien paskaitau po keletą puslapių, pasiklausau garso įrašų.
– Nenuostabu, kad dažniausias tavo kompanionas „Žalgiryje“ – Jamesas Andersonas. O su kuriais kitais žaidėjais palaikai ryšį daugiausia?
– Visi jie – mulkiai (Juokiasi žvelgdamas į besiklausančius komandos draugus). Ne, jie – mano vyrukai. Rūbinėje mes daug juokaujame. Čia būna labai daug veiksmo. Va, Siimas (Siim-Sander Vene. – Red.) nuolat pokštauja. Bet didžiausias komandos juokdarys – Robertas (Robertas Javtokas. – Red.). Jis juokauja nuolatos. Tikrai šaunus vyrukas. Turime puikų kolektyvą ir visi šauniai sutariame. „Žalgiryje“ nėra jokių ego. Čia tvyro tokia atmosfera, kad negalėčiau drįsti prašyti ko nors daugiau.
– Ar Kauno gatvėse sulauki daug miestiečių dėmesio?
– Aš prie to pripratęs. Žaidžiau mažame koledže, kur mane visi pažinojo. Buvau vienas geriausių. Net NBA žino, kas tu toks. Todėl nejaučiu skirtumo. Kauniečiai yra dideli krepšinio sirgaliai. Jie dažnai mus su Jamesu užtinka valgančius. Tada prašo nusifotografuoti, trumpai šnekteli. Bendraujame tikrai nesispyriodami. Puikus jausmas, kai žinai, kad žmonės vertina tavo pastangas ir taip palaiko.
– O ką manai apie savo žaidimą?
– Jaučiuosi gerai. Bet manau, kad šį mėnesį „Žalgiryje“ aš stringu. Nepataikau tokių metimų, kokius paprastai įmetu. Dar nesu taip prastai žaidęs puolime per savo karjerą. Bet šiandien žengiau žingsnį į priekį (W.Cherry kalbinome po rungtynių su „Mažeikiais“. – Red.). Nepasiekiau tokio žaidimo lygio, kokiame turėčiau žaisti, bet aš ten būsiu. Turiu toliau dirbti ir išnaudoti savo minutes. Viskas ateis savaime. Dar liko laiko ir manau, kad viskas bus gerai.
– BEKO-LKL žaidi vidutiniškai po 16,5, Eurolygoje – po 15 minučių. Atvykdamas į „Žalgirį“ tikėjaisi daugiau žaidimo laiko?
– Dėl to nesijaudinu. Žinau savo užduotis – kontroliuoti žaidimą ir įnešti pozityvų indėlį. Visi nori žaisti 40 minučių. Koks krepšinį mylintis krepšininkas to nenorėtų? Bet tai neįmanoma. Mano minutės – trenerio valioje. O man tik belieka atiduoti visas savo jėgas ir mėgautis krepšiniu. Manau, kad man dar anksti žaisti kur kas ilgiau. Tikiuosi, kad minučių skaičius augs, bet tikrai nekeliu jokių klausimų dėl trenerio sprendimų.
– Prie kokių europietiško krepšinio niuansų prisitaikyti buvo sunkiausia?
– Pirmasis prisilietimas debiutinėse mano rungtynėse BEKO-LKL čempionate baigėsi pažeista žingsnių taisykle. Keleta pirmųjų rungtynių buvo sunku. Skiriasi žingsnių, trijų sekundžių taisyklės. Dėl to čia krepšininkai gali labiau susispausti po krepšiu ir palikti mažiau erdvės. Be to, teisėjai Europoje leidžia žaisti kontaktinį krepšinį. Tačiau reikia prisitaikyti, žaisti tvirčiau ir kiečiau.
– Ar tokio krepšinio čia ir tikėjaisi?
– Europos krepšinio lygis tikrai yra aukštas. Ir geresnis, nei tikėjausi. Ypač – Eurolygoje. Čia žaidžia geriausi Europos krepšininkai. Jie puikiai supranta žaidimą. Galiu patikinti, kad Europos krepšinis yra labai aukštame lygyje. Tikrai neturiu kuo skųstis.
– Apsivilkęs „Žalgirio“ aprangą pasakojai, kad labai mėgsti žaidimą gynyboje. Kol puolimas stringa, ar savo gynybą vertini geriau?
– Viskas tvarkoje. Darau sau įprastus dalykus – spaudžiu kamuolį turintį varžovą, nepalieku jam erdvės, bandau priversti priimti nepatogų sprendimą. Gynyba visada buvo mano stiprioji pusė. Tačiau yra dalykų, kuriuos dar turėčiau patobulinti. Visada galima tobulėti.
– Ar treniruotėse dažnai klausi patarimo Europos krepšinio legendos Šarūno Jasikevičiaus?
– Žinote, bendrauju su juo per mažai. Turėčiau labiau pasinaudoti galimybe dirbti su tokiu treneriu. Neabejoju, kad jis mielai man padėtų. Esu gavęs iš jo nurodymų, bet norėdamas tobulėti turėčiau jį kamantinėti dažniau. Tai – mano kaltė.
– Sezono pradžioje žaidei Klivlande. Ar seki, kaip sekasi „Cavaliers“?
– „Cavaliers“ labai strigo, bet dabar laimėjo septynerias rungtynes iš eilės. Kai LeBronas sugrįžo po traumos, viskas klostosi gerai. Bus įdomu stebėti, kaip „Cavaliers“ seksis atkrintamosiose. Klivlandas turi gerą komandą. Smagu, kad žaidimas pagaliau susiklijuoja.
– JAV buvo nuolat kalbama, kad treneris Davidas Blattas greičiausiai nesuvaldo LeBrono Jameso ir kitų NBA žvaigždžių, jiems nėra autoritetas. Ar tai tiesa?
– Tikrai ne. D.Blattas viską kontroliuoja. Trenerio žodis Klivlande – galutinis. Krepšininkai tikrai jį gerbia. Tačiau D.Blattas – NBA naujokas, todėl ir žaidėjai turi padėti strategui. Bet čia nieko blogo. Kai kuriems galbūt atrodo keista, kad D.Blattas prašo krepšininkų patarimų, bet jis yra puikus ir komunikabilus treneris. Manau, kad žiniasklaida išpūtė per didelį burbulą. Klivlandas – LeBrono komanda? Na, kai turi geriausią žaidėją visoje NBA, jo nuomonės klausytis reikia.
– Nusileidęs Vilniaus oro uoste minėjai, kad ketini paskambinti Jonui Valančiūnui, su kuriuo trumpai žaidei „Toronto Raptors“. Jau susiskambinote?
– Dar ne. Manau, kad vasarą su juo teks susitikti. O dabar pabandysiu gauti jo telefono numerį ir parašysiu, kaip sekasi. Gal jis žinos kokių gerų vietų, kurias čia būtų galima aplankyti. Bet dabar sezonas „Žalgiryje“ man svarbesnis.
