Nors Pamaskvio komanda viena turtingiausių turnyre, bet pastaruoju metu ji išgyveno rimtą nuopolį. „Chimki“ krepšininkai Eurolygoje buvo iškovoję vos vieną pergalę per paskutinius šešis mačus, o VTB Jungtinėje lygoje šią Rusijos ekipą skriaudžia ir vidutiniokai,
„Chimki“ gretose netrūksta itin talentingų žaidėjų, bet nestinga ir tinginių. Akivaizdžiai šlubuoja krepšininkų fizinis pasirengimas. Abiejose lygoje šį sezoną Pamaskvio komanda labai dažnai pirmauja po dviejų kėlinių, tačiau vėliau baterija sparčiai išsenka – „Chimki“ lūžta ketvirtuose kėliniuose arba vos ne vos išneša sveiką kailį.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Bamberge prieš „Brose Baskets“ Rusijos klubas pirmavo aštuoniais taškais, bet dvikovą pralaimėjo penkiais. Namie prieš „Real“ po pirmosios rungtynių dalies „Chimki“ buvo priekyje septynių taškų kirtumu, o varžovams nusileido vienuolikos. Pirmadienį Jungtinėje lygoje Duško Ivanovičiaus auklėtiniai įspusėjus rungtynėms prieš kuklų „Krasnyj Oktiabr“ klubelį buvo pelnė 20 taškų daugiau nei varžovai, bet pergalę išstenėjo vos dviem.
Tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. Žalgiriečiai Eurolygoje „Chimki“ komandai nusileidžia beveik visais statistikos rodikliais, bet fiziniu pasirengimu, manau, pranoksta. Taigi reikėjo pasistengti tai išnaudoti – varginti ir kankinti oponentus. Geriausiai tam tinka asmeninis spaudimas visoje aikštėje. Bet vakar matėme tik kelis pasyvius šeimininkų bandymus presinguoti varžovus nuo galinės linijos. Taip, perimti kamuolį iš jį solidžiai varančių „Chimki“ žaidėjų būtų sudėtinga, bet omeny turiu jų energijos eikvojimą.
Kitas šaukštas deguto „Žalgirio“ žaidime penktadienį – beviltiška kova dėl atšokusių kamuolių. Ją kauniečiai pralaimėjo net 20:39. O juk svečiai vertėsi be dviejų savo aukščiausių „bokštų – Paulo Daviso ir Dmitrijaus Sokolovo. Pagrindinis „Žalgirio“ vidurio puolėjas Ianas Vougioukas nesugriebė nė vieno kamuolio. 0 atkovotų ir Brocko Motumo (žaidė 26 min.) , Edgaro Ulanovo (34 min.) statistikos grafose. Siimas-Sanderis Vene po lenta pačiupo vieną kamuolį.
203 cm ūgio Tyleris Honeycuttas vienas atkovojo beveik tiek kamuolių kiek visa „Žalgirio“ komanda – 17. Įdomu tai, kad pirmosiose šių ekipų tarpusavio runtgtynėse kauniečiai sugriebė daugiau kamuolių. Tai kas nutiko penktadienį? Paprasčiausiai kai kurie žalgiriečiai rungtyniavo švelniai ir inteligentiškai. Kalbant Šarūno Jasikevičiaus terminais „varžovai vėl mus apstumdė“.
Stinga ne tik sportinio pukčio, bet ir fizinės jėgos. B. Motumui, E. Ulanovui, S. Venei šuolio pakanka, bet verkiant treniruoklių salėje reikia sustiprinti pečių liniją ir nugaros raumenis.
Kita priežastis, dėl ko kauniečiai bejėgiškai atrodė po krepšiais, ta, kad antrosios linijos žaidėjai neretai neapsigindavo vienas prieš vieną – tada „Žalgiro“ priekinės linijos aukštaūgiai puldavo gesinti gaisro palikdami laivus tiesioginius savo oponentus. O šie ėmė vieną kamuolį po kito.
Vėl nuvylė Jerome'as Randle'as. Tikslą pasiekė tik 2 iš 12 jo metimų, legionierius nepataikė visų keturių tritaškių. Per keturis mačus amerikietis iš toli prametė visus 12 kartų, pataikė tik 12 iš 36 dvitaškių (33 proc.). Iš to tragedijos nedaryčiau. Manau, tik laiko klausimas, kada šis 28 metų mažylis pradės atakuoti taikliau. Jis nėra supersnaiperis, bet įmesti tikrai sugeba. Štai 2013-2014 m. sezoną Turkijos „Trabzonspor“ klube įžaidėjas iš trijų taškų zonos atakavo 45 proc. taiklumu (19/42), 11-12 m. Mariupolio „Azovmaš“ ekipoje – 44 proc. (37/84).
Jei kalbėtume apie puolimą, ko gero, per mažai buvo sudaryta galimybių prie krepšio veržtis Renaldui Seibučiui. Jį prižiūrėjęs brangiausias Eurolygos krepšininkas Aleksejus Švedas gynėsi labai atsainiai ir R. Seibutis pirmoje dvikovos dalyje pro jį „eidavo kiaurai“.
Eurolygoje „Žalgiriui“ liko dvejos rungtynės dėl garbės – su Maskvos CSKA ir „Barcelona“. Tikėkimės, kad Lietuvos čempionai, jei ir nepateiks staigmenų, bent patampys šiuos liūtus už ūsų.
