1968-ais Joe South savo dainoje dainavo: „ niekad neturime omeny to, ką sakome / niekad nesakome to, ką turime omeny“. Kokius žaidimus mes žaidžiame? Kodėl kartais elgemės vaikiškai ar taip kaip elgdavosi mūsų tėvai? Ir kaip šiuolaikinė psichologija gali praplėsti mūsų akiratį žvelgiant į kasdienes bendravimo problemas?
Šiame straipsnyje aptarsime Eric Berne sukurtą transakcinės analizės teoriją, kuri atsako į šiuos klausimus ir iki šiandien išlieka aktuali. Ši teorija parodo kaip bendrauti su žmonėmis, kurie liūdina jus, nesiklauso ar tiesiog kelia neigiamus jausmus.
Turime pripažinti, kad neretai, ypač bendraudami su artimais žmonėmis, žaidžiame vienokį ar kitokį žaidimą. Kartais rietenos įkarštyje galime išgirsti vieną iš partnerių sakant: „baigiam žaist žaidimus – sakyk tiesiai!“. Tai sakantis žmogus žino ar nujaučia, kad neretai pyktis tarp partnerių, draugų, viršininko ir pavaldinio yra savotiškai naudingas abiems pusėms ir abi pusės laikosi tam tikrų neišsakytų žaidimo taisyklių.
Šešto dešimtmečio pabaigoje psichoanalitikai iškėlė teoriją, kad bendravimo žaidimo metu mes užimame vienokią ar kitokią poziciją, jas galima suskirstyti į tris esmines „ego-būsenas“: Suaugusiojo, Tėvo ir Vaiko. Tai reiškia, kad bendravimo problemos kyla dėl bendraujančiųjų vidinių nuostatų. Tam tikra nuostata bendraujant vadinama „ego-būsena“ – minčių, jausmų ir elgesio rinkiniu, kurį naudojame tam tikrose situacijose. Mes esame Tėvo ego-būsenoje, kai elgiamės ir mąstome taip, kaip mūsų pačių tėvai mąstydavo. Kai mąstome realistiškai ir objektyviai, esame Suaugusiojo ego-būsenoje. O kai mąstome taip lyg vėl būtume vaikais, esame Vaiko ego-būsenoje. Mes galime keisti būsenas transakcijų metu. Transakcija – tai išsakyta ir nežodinė komunikacija tarp žmonių esančių vienoje iš ego-būsenų.
Pavyzdžiui, mergina dar vaikystėje išmoko, kad jos tėvai labiausiai ją giria tada, kai ji nuolankiai pildo jų nurodymus ir nepaiso savo interesų, norų ir svajonių, neatsikalbinėja. Savo vaikystėje mes išmokstame tam tikrų elgesio strategijų ir atkartojame jas suaugę, net jeigu jos mums yra žalingos. Ši mergina greičiausiai atkartos vaikystėje išmoktą elgesį jau pati būdama suaugusi. Merginos vidinis Vaikas išsirinks tokį vyrą, kuris būtų kontroliuojantis, tuo tarpu vyras dėl savo vaikystės modelių išsirinks moterį, kuri būtų lengvai kontroliuojama. Taigi pora žais Vaiko ir Tėvo vaidmenų žaidimą: užsidegusi moteris sakys „aš noriu laikyti teises automobiliui“, tėviškai rimtu tonu vyras atsakys „negalima, tai per daug kainuoja“ . Tada moteris atsikalbinės – „tu mane nuolatos riboji“, o vyras liks kaltas, tačiau niekas nepasikeis. Šis žaidimas naudingas abejoms pusėms, mat moteriai nereikia prisiimti atsakomybės už savo pačios svajones, o vyras gali jaustis lyg būtų vienintelis tikrai atsakingas asmuo šeimoje.
Nors šis žaidimas patogus abiems pusėms, nustoti žaisti galima visada. Minėtame pavyzdyje vienam iš žaidėjų derėtų įsisąmoninti, kad tarpusavio rietenos abejoms poros pusėms yra ne tik labai svarbios, tačiau ir savotiškai malonios. Šis malonumas yra ribojantis santykius ir individo asmeninį vystymąsi, o pamačius save iš šalies gali pasidaryti net truputį juokinga. Norėdami bendrauti kaip suaugę žmonės, tiek vyras, tiek moteris turėtų sugriauti nusistovėjusias žaidimo taisykles. Pavyzdžiui, vyrui derėtų išeiti iš Tėvo ego-būsenos, pereiti į Suaugusiojo ir tarti: „tu esi laisva, daryk ką tik nori“. Šis poelgis gali sukelti vaikišką žmonos pyktį, tačiau žaidimas bus baigtas – moteris gali pulti į neviltį, nes visai nenorėjo teisių automobiliui, tačiau greičiausiai supras, kad viskas tebuvo žaidimas.
Toks žmonių santykių aprašymas psichologijoje yra vadinamas transakcine analize. Ši asmenybės ir psichoterapijos teorija gali būti naudojama ne tik individų sąveikai tirti, tačiau naudinga ir organizacijose, klinikiniame darbe su psichiniais ligoniais ar pedagogikoje. Iš esmės transakcinė analizė yra labai panaši į psichoanalizės tėvo Zigmundo Froido naudotą analizės metodą, tačiau ji yra gerokai suprantamesnė, ją lengviau panaudoti ir pritaikyti savo gyvenimui.
Vis dėlto, kaip gi nagrinėti savo elgesį remiantis transakcine analize? Visų pirma, reikia sau pripažinti, kad neretai mąstome ir elgiamės visai ne taip kaip suaugęs žmogus, pasitaiko, jog tampame penkių metų berniuku ar mergaite arba savo tėvu ar motina. Pastebėkite, kaip gerai iš tiesų mokate šiuos vaidmenis, kaip tiksliai juos atliekate kasdieniame bendravime su sutuoktiniais, draugais ar kolegomis. Mes nuolatos pereiname nuo vienos ego-būsenos prie kitos priklausomai nuo to su kuo bendraujame, dažnai būsena priklauso nuo to į kokias situacijas patenkame.
Nors tapimas vaiku ar savo tėvų elgesio pakartojimas skamba tikrai gąsdinančiai ir niekas nenori pripažinti, kad patys taip elgiasi, visos trys ego būsenos gali būti konstruktyvios ir naudingos. Ego-būsenos yra dvipoliškos. Pvyzdžiui, būdamas vaikiškas aš galiu nuspręsti spausti greičio pedalą iki dugno lėkdamas greitkeliu ir taip tiek sau, tiek aplinkiniams sukelti labai didelį pavojų, kita vertus tik vaikiškai laisvas ir žaismigas aš nusprendžiu nutapyti paveikslą, parašyti knygą ar kaip kitaip produktyviai atskleisti savo jausmus.
Lygiai taip pat tėviškai ar motiniškai rūpestingas elgesys su savo partneriu, kolegomis ar mokiniais gali padėti šiems žmonėms iškęsti sunkiausias gyvenimo problemas ir atrasti daugiau jėgų. Tuo tarpu, vidinis Suaugusysis neturi dvejų pusių, mat ši ego-būsena iš esmės yra objektyvi, padeda suvokti pasaulį tokį, koks jis yra čia ir dabar. Suaugusysis vienu metu reaguoja ir spontaniškai, ir pagarbiai, nes tiesiogiai patiria pasaulį.
Atrodytų, kad viskas yra aišku – jei būname vaikiški tai geriausia, kad jaustumėmės laisvi, jei būname tėviški, tai geriausia, jei rūpinamės kitu asmeniu, o ne jį kontroliuojame. Užvis geriausia nuolatos būti suaugusiojo ego-būsenoje. Deja, nėra taip paprasta. Tėviška kontrolė gali būti pernelyg didelė, tačiau retkarčiais mes tiesiog privalome imtis kontrolės, kuri padeda suvaldyti situaciją.
Lygiai taip pat jei perdėtai rūpinamės kitu individu, mes neleidžiame jam pačiam prisiimti atsakomybės ir taip žlugdome jo augimą. Be to, išsilaisvinęs nuo suvaržymų vaikas be abejo gali būti labai kūrybingas, tačiau griaunantis, o adaptyvus ir nusileidžiantis vaikas gali puikiai prisitaikyti prie aplinkos. Suvokiant šiuos skirtingus ego-būsenų polius atrandame transakcinės analizės funkcijas, galime nagrinėti kaip vyksta transakcijos skirtinguose žmonių žaidžiamuose žaidimuose.
Pavyzdžiui, visai dažnai nutinka taip, kad atėję į naują darbą turime dar daug ko išmokti. Tokiu atveju mums paskiria kolegą, kuris greičiausiai užims kontroliuojančią, tačiau ne spaudžiančią Tėvo ego-būseną, o jūs elgsitės taip lyg būtumėt susidomėjęs, tačiau ne pašėlęs Vaikas – mažas mokslininkas. Kita vertus, viskas tampa daug sudėtingiau, jei transakcija nėra stabili, pavyzdžiui, du draugai geria arbatą ir šnekučiuojasi, tačiau iš esmės per visą pokalbį vienas draugas teištaria vos kelis žodžius, nes yra Vaiko ego-būsenoje ir nenori kalbėti, nes jaučiasi menkesniu.
Viso pokalbio metu kalbantysis draugas manė, kad bendrauja su suaugusiojo ego-būsenoje esančiu tylesniu draugu. Galiausiai tylenis gali atsistoti ir apkaltinti šnekujį draugą esant egocentriku, taip gaudamas pasitenkinimą iš šios transakcijos, pastatydamas save į viršesnę poziciją. Pastebėkite, kad šioje transakcijoje vaidmenys staiga pasikeitė. Žaidimus žaidė visą laiką tylėjęs asmuo, o šnekusis draugas daug kalbėdamas tapo žaidimo dalyviu.
Galiausiai, suprantant transakcinę analizę reikia atskleisti, kas motyvuoja žmones žaisti žaidimus. Tai gali būti abipusė nauda, kaip kad aprašytame žmonos ir vyro bendravime, taip pat motyvuoti gali dėmesio paieška kaip kad pavyzdyje su draugais geriančiais arbatą. Vis dėlto bene dažniausiai mus motyvuoja kažkoks vidinis siekis, kurio mes patys nesuvokiame pilnai. Transakcinės analizės teorija remiasi prielaida, kad dar būdami vaikais, visai mažyčiai ir nemokėdami kalbėti, mes susikuriame tam tikrą savo pačių gyvenimo strategiją, kuri tuo metu mums padeda išgyventi ir patenkinti savo poreikius.
Vėliau suaugę nė nepastebėdami stengiamės atkartoti jau pasenusius scenarijus. Kai tik iškyla pavojus, jog scenarijus nebus išpildytas, mes imamės veiksmų šiai problemai spręsti. Kartais mes netgi iškraipome savo realybės suvokimą vien tam, kad realybė sutaptų su tuo kaip dar vaikystėje save supratome. Tai nėra sunku padaryti – žmogus tiesiog ima ir nekreipia dėmesio į tam tikrą realybės dalį, taip tapdamas Vaiku ar Tėvu.
Nors transakcinės analizės teorija yra unikali pateikdama idėją apie tris ego-būsenas, didelė dalis kitų šios teorijos aspektų yra glaudžiai susiję su šiuo metu bene populiariausia elgesio-kognityvine teorija. Abi šios psichologijos teorijos teigia, kad žmonės gyvena pagal tam tikrus dar vaikystėje išmoktus modelius ir atkartoja juos suaugę. Kaip minėta, transakcinėje analizėje jie vadinti gyvenimo scenarijais.
Psichoanalitikų aprašyti scenarijai, kurie kognityvinėje-ekgesio teorijoje dabar vadinami schemomis – tai proto sukurti pasaulio atspindžiai, kuriais vadovaudamiesi žmonės daro sprendimus, interpretuoja savo aplinką. Kaip minėta, schemas mes formuojame dar ankstyvoje vaikystėje. Šie nuo ankstyvos vaikystės išlikę tikrovės suvokimo būdai dažnai žmonėms pridaro daug problemų, mat dėl schemų žmonės yra linkę iškraipyti realybę.
Pavyzdžiui, jei mažam berniukui nuolatos sakoma, kad jis nesugeba iki galo užbaigti darbų ir yra nevykėlis, greičiausiai suaugęs ir būdamas vyru, jis save matys kaip nemokšą, dažnai jausis kaltas, liūdnas. Šio vyro ribotas gebėjimas suprasti, kad jis gali gerai dirbti jam trukdys visą gyvenimą, jei nepavyks pakeisti kertinių įsitikinimų apie save – schemų.
Nors transakcinės analizės teorija sukurta dar septintame dešimtmetyje, jos svarba dėl to nė kiek nemažesnė. Žaidimų analizė remiantis trimis ego-būsenomis yra nesudėtingas ir efektyvus būdas spręsti bendravimo metu kylančias problemas. Taip pat ši teorija gali padėti suprasti save, ji paaiškina nemažą dalį žmogaus psichinio gyvenimo. Be abejo, transakcinė analizė negali užtikrinti, kad visos Jūsų problemos bus išspręstos. Apskritai, anot E. Berne, gyvenimas tampa labai sudėtingas tada, kai mes norime užtikrintumo, tačiau sąmoningas ir blaivus požiūris tikrai gali palengvinti kasdienybę.
