Žaibo įtrenkimas į pastatą yra gana dažnas reiškinys mūsų šalyje. Nors dažniausiai dėl to pastatas neužsiliepsnoja, šio reiškinio sukeltas elektros įtampos svyravimas gali atnešti keliasdešimt tūkstančių litų siekiančius nuostolius, teigia Skandinavijos draudimo bendrovės „If“ ekspertai.
„Populiaru manyti, kad žaibas gali trenkti nebent į kaimyno namą. Šio pavojaus gyventojai nevertina rimtai, kol su juo nesusiduria tiesiogiai, tačiau mūsų klientų patirta žala rodo, kad žaibavimas neretai pridaro nuostolių gyventojų ir įmonių turtui“, – sako draudimo bendrovės „If“ Lietuvos turto žalų grupės vadovė Giedrė Vitkauskienė.
Pasak ekspertės, jeigu dėl žaibo nukenčia smulki buitinė technika, sukelti nuostoliai bus nedideli – apie kelis šimtus litų. Tačiau dėl įtampos svyravimo gali sugesti ir elektronika valdomos šildymo, vėdinimo sistemos ar sudėtingi gamybos įrenginiai – tokiu atveju žala gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių litų. Draudikų patirtis rodo, kad elektriniams prietaisams pavojingas ne vien tiesioginis žaibo įtrenkimas į elektros liniją, bet ir aplink iškrovos vietą sukeltas labai stiprus magnetinis laukas. Toks reiškinys didžiausią pavojų kelia televizoriams ir kitai vaizdo technikai, matavimo ir diagnostikos prietaisams, apsaugos ir įrenginių valdymo sistemoms.
Šią vasarą draudimo bendrovė „If“ jau užfiksavo keletą atvejų, kai po žaibų klientai kreipėsi dėl sugedusių patalpų vaizdo stebėjimo ir apsaugos signalizacijos sistemų, įrangos ir biuro technikos. Dėl šių nelaimių išmokėtos draudimo sumos svyruoja nuo 4 tūkst. iki maždaug 30 tūkst. litų.
Pagal Skandinavijos draudimo bendrovės „If“ parengtas rekomendacijas žaibuojant patariama būtinai išjungti visus elektrinius prietaisus iš tinklo, sandariai uždaryti langus ir duris, nesiliesti prie metalinių pastato konstrukcijų.
„Manome, kad pastaraisiais metais gamtos reiškiniai Lietuvoje darosi vis ekstremalesni, o vasaros įgauna atogrąžų kraštams būdingų bruožų – didelius karščius keičia vėtros, liūtys ar audros, o per jas nukenčia gyventojų turtas, kyla pavojus žmonių sveikatai“, – pabrėžia G. Vitkauskienė. Anot jos, esant tokioms klimato tendencijoms, draudžiantis turtą rekomenduojama įsitikinti, ar siūlomas draudimo variantas apima elektros įtampos svyravimo riziką, ar bus atlyginti nuostoliai, jei pastatą apgriaus virstantis medis arba vėtra nugriaus tvorą, išvartys kitus kiemo statinius.
