Vis daugiau Lietuvos gyventojų likimų sulaužo greitųjų kreditų bendrovės. Joms jau prasiskolinęs kone kas dešimtas žmogus. Neišgalintiesiems laiku grąžinti skolos skaičiuojamos keliasdešimt tūkstančių procentų siekiančios metinės palūkanos. Seimas tam galėjo užkirsti kelią, tačiau sprendimus atidėjo vėlesniam laikui.
Skolos vis auga
Kreditų biuro “Creditinfo" duomenimis, praėjusį mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo daugiau nei 44 mln. litų ir siekė 1,65 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų skolos didėjo greitųjų kreditų įmonėms: jos jau beveik pasiekė pusę milijardo litų.
Čia nėra nieko keisto, mat vadinamųjų žaibiškų kreditų bendrovių nekontroliuoja nė viena Lietuvos institucija, jų veiklos nereglamentuoja jokie įstatymai, o jų priimti Seimas neskuba. Paskolas įmonės brukte bruka, tik vis “pamiršta" paminėti, kad metinės palūkanos netesybų atveju siekia keliasdešimt tūkstančių procentų. Dažnas to nenujautęs klientas neišgali susimokėti ir bankrutuoja.
Tai bent palūkanos!
Štai prekės ženklą “Credit24" valdančios bendrovės “MCB Finance" tinklalapyje skelbiama, kad, pavyzdžiui, pasiskolinus 250 litų dviem savaitėms, metinė kredito grąžinimo norma bus 41 281 proc. “Vakaro žinių" žurnalistams apsimetus klientais ir paskambinus į minėtą įstaigą, Donatu prisistatęs vyras tikino, kad tai nereiškia, jog, metus negrąžinus skolos, vietoj 250 litų tektų mokėti 41 tūkst. proc. metinių palūkanų arba per 10 tūkst. litų.
“Tikrai nereikėtų. Skolų išieškojimo įmonės kreiptųsi daug anksčiau. O metinė kredito grąžinimo norma yra tas pats, kas ir palūkanos", - dėstė vyras.
Europos Komisijos Lietuvoje įkurto Europos vartotojų centro tinklalapyje paaiškinamas šis terminas.
“Metinė kredito grąžinimo norma apima visas išlaidas, susijusias su kreditu. Tai yra jūsų mokama suma, įskaitant palūkanas, visus mokesčius, administracines išlaidas", - dėstoma tinklalapyje.
Jokios kontrolės
“Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato kreditus teikiančių asmenų (išskyrus komercinius bankus ir kredito unijas) kontrolės ar priežiūros mechanizmo", - situaciją, kodėl niekas nebaudžia lupikaujančių žaibiškųjų kreditų įmonių, paaiškino teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Būtent dėl šitos priežasties jis dar pernai Seimui pateikė Vartojimo kredito įstatymo projektą, tačiau jis nepriimtas iki šiol: parlamentarai leidžia gyventojų skoloms ir toliau augti laisvai.
Seimas neskuba
“Iškilo daug diskusijų dėl įvairiausių dalykų: tiek dėl techninių detalių, tiek dėl to, ar ne per griežtai projekte numatyta kontroliuoti vartojimo kredito rinką. Nuspręsta pavesti Teisingumo ministerijai kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu patobulinti projektą ir pateikti jį Seimo rudens sesijoje", - sakė ministras.
Projekte numatyta, kad žaibiškų kreditų įmones prižiūrėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, numatytos nuobaudos už klaidinančią reklamą. Įstatymas būtų įpareigojęs suteikti vartotojui informaciją iki sutarties, - tai šiuo metu yra neprivaloma. Taip pat būtų privaloma įvertinti kliento mokumą, o to dabar žaibiškųjų kreditų įmonės nedaro.
Parlamentarė Agnė Zuokienė dar pasiūlė į įstatymą įtraukti nuostatą, kad netesybų atveju grąžintino kredito suma su delspinigiais neviršytų 10 proc. kredito be palūkanų sumos. Taip pat ji siūlo drausti kreditus nuotolinio ryšio priemonėmis dalyti naktimis. Pasak A.Zuokienės, naktimis dažniausiai skolinasi girti ar nuo narkotikų apsvaigę asmenys, kurie nebesugeba įvertinti tokio sprendimo rizikos.
Įstatymas žūtbūt reikalingas
Feliksas PETRAUSKAS - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius:
Vartojimo kredito įstatymas iki šiol nepriimtas, nors Seimui pateiktas dar pernai lapkričio mėnesį. Iki šių metų birželio 11 dienos jis turėjo būti priimtas. Taip nurodė Europos Komisija, mat įstatymu perkeliama ES direktyva.
Gauname labai daug skundų iš vartotojų dėl greitųjų kreditų. Žmonės stebisi, kad, pasiskolinus, tarkim, šimtą litų ir pamiršus atiduoti, po metų priskaičiuojama kelių tūkstančių litų skola. Tačiau kol nėra įstatymo, jokia kontrolė negalima. Mes galime tik paraginti įmones geranoriškai susitarti su skolininkais.
Jei būtų priimtas įstatymas, kontrolė būtų griežta. Pavyzdžiui, baudos už pažeidimus įmonėms grėstų iki 120 tūkst. litų.
Tačiau negalima kaltinti vien įmonių. Žmonės taip pat privalo atsakingai skolintis. Tačiau būna atvejų, kai žmogui pritrūksta kelių litų restoranui. Tai pasiskolina ir pamiršta. Paskui gauna po pusmečio didžiulę sąskaitą. Ir pensininkai labai dažnai skolinasi. Jų pragyvenimo vidurkis yra 720 litų, o skolinasi per kelias įmones ir, aišku, nebesugeba atiduoti.
Danas Nagelė
