Prieš kelias dienas Lietuvos sinoptikai skelbė, kad šiandien juntama temperatūra gali būti dar 10 laipsnių didesnė nei prognozuojama. O jei laikysis drėgmė, silpnas vėjas, tai jausmas bus toks, lyg kaitintų visi 50 laipsnių Celsijaus. Sekmadienį oras rims ir atvės. Bus tik apie 20 laipsnių. Tad mėgstantys šilumą ja pasidžiaugs tik porą dienų.
Mokslininkai tikina, kad iki šio amžiaus pabaigos 2 iš 3 Europoje gyvenančių žmonių vienaip ar kitaip bus paveikti įspūdingo karščio ir jo sukeliamų padarinių: stiprių liūčių, audrų, potvynių ir kitų katastrofų, rašoma CNN.
Nustatyta, kad 350 milijonai žmonių, gyvenančių 31 pasaulio šalyje, atsidūrė tam tikroje rizikos grupėje, tačiau visa tai pajus tik iki šio amžiaus pabaigos.
Tikėtina, kad tarp 2071 metų iki 2100-ųjų dėl karščio sukeltų katastrofų mirs daugiau nei 152 tūkstančiai žmonių vien Europoje.
Pasak mokslininkų, ekstremalus karštis gali pakenkti širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat padidina insulto tikimybę. Karštis taip pat visai nenaudingas žmonėms, turintiems problemų su kvėpavimo ligomis.
Viena iš pagrindinių priežasčių, leidžiančių daryti tokias išvadas yra kai kurių valstybių pavyzdžiai, kai tam tikrais laikotarpiais mirdavo tūkstančiai žmonių. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2010 metų Europoje žuvo tūkstančiai žmonių, pagrindinė priežastis – karštis.
Pietų Europa, anot mokslininkų, yra pavojingiausioje karščio zonoje. Kone kiekvienas žmogus, gyvenantis Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje gali atsidurti ties mirtinai pavojinga riba. Anot mokslininkų, rizika gali būti išreikšta štai tokiais skaičiai 1milijonui žmonių – 700 mirčių.
Tuo tarpu Šiaurės Europoje situacija kiek kitokia. Vienas iš trijų žmonių, gyvenančių Islandijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje bus paveiktas karščio bangų. Tyrėjai tikina, kad karščių sukeltos sausros gali apsunkinti žmonių apsirūpinimą vandeniu.
Mokslininko Forzieri teigimu, artimiausiais dešimtmečiais Europa gali susidurti su itin didelėmis globalinio atšilimo sukeltomis problemomis. Kad globalinio atšilimo įtaka stipriai jaučiama pasaulyje, galima pasakyti prisiminus nuo Antarktidos atskilusį ledkalnį. Per Antarktidos ledo skydą Larsen C nusitęsęs plyšys tarp liepos 10 ir 12 dienos atskėlė trilijono tonų ir dešimtadalio Lietuvos dydžio ledkalnį.
Bet tai dar ne pasakojimo pabaiga. Tiesą sakant, tai gali būti tik svarbesnio ir pavojingo pasakojimo prologas.
Atskilęs ledkalnis — pavadintas A68 — buvo tik vienas daug didesnio Larsen C ledo šelfo dalis. Dabar mokslininkai siekia išsiaiškinti likusio, susijungusio su Antarktida ledo stabilumą.
Naujausios palydovinės nuotraukos rodo, kad likusio ledo šelfo dalys jau rengiasi atskilti, ir kuria daugiau smulkesnių ledkalnių, kurie prisijungs prie A68 ledkalnio.
Negana to, naujas plyšys susidarė netoli tos vietos, kur baigėsi senasis plyšys. Ir jis keliauja link Bawden ledo iškilumo, kuris yra kritiškai svarbus ledo šelfo sulaikymo taškas. Mokslininkai nėra įsitikinę, kad plyšys pasieks Bawdeno ledo iškilumą, bet jie vis viena stebi jį atidžiai.
