Balandžio 4-ąją 30-metį minėsiantis kovotojas praėjus vos septyniems mėnesiams jau lipo į kovų narvą ir pasiekė aštuntą pergalę profesionalo karjeroje per devynerias kovas.
„Nebuvo jokių problemų dėl kojos. Varžovas kelis kartus pataikė į ją, bet per daug nieko nepajutau. Dabar jaučiuosi gerai, gal dar ne visiškai taip, kaip prieš traumą, nes trūksta lankstumo kojai, bet jėgos atsistatė.
Kažkiek nustebau, nes tokias traumas patyrę žmonės sakė, kad psichologiškai bus labai sunku drąsiai imtyniauti, atlikti kai kuriuos veiksmus, bet aš kažkaip užsimirštu. Su psichologija šioje vietoje viskas gana gerai“, – prieš eilinę treniruotę Lazdynuose įsikūrusiame „Vale Tudo“ klube tv3.lt pasakojo L.Urbonavičius.
Tada, praėjusių metų vasarą, būtent imtyniaudamas atletas ir patyrė sunkiausią karjeros traumą. Tiesa, iš pradžių jos rimtumo nesuprato.
„Pagalvojau, kad koja išniro. Nukritau, koja atsistatė atgal. Nuvažiuoju pas daktarą, o jis sako „baik juokus, pas tave trūko raiščiai“. Dar tikėjausi, kad man bus įplyšę, nenutrūkę, arba kad šoniniai raiščiai bus pažeisti. Tikėjausi geriausio, nes kiek matydavau futbolo ar krepšinio rungtynes, po tokių traumų žmonės rėkia, aimanuoja ir juos išneša.
O aš pasėdėjau pusę minutės ir pats išėjau savo kojomis, galėjau ją priminti ir tikrai galvojau, kad man neturėtų būti taip.
Jau vėliau koja pradėjo tinti, vis sunkiau darėsi vaikščioti, pasidariau magnetinio rezonanso tyrimą ir paaiškėjo tai, ko labiausiai nenorėjau. Raiščių rekonstrukcija buvo būtina, jeigu norėjau tęsti karjerą“, – prisiminimais dalijosi L.Urbonavičius.
Jį Kauno klinikose operavo vienas žinomiausių šalies gydytojų Rimtautas Gudas, kuriam savo kūną patiki garsiausi šalies krepšininkai, kiti sportininkai.
Nepaisant to, prognozės guosti neturėjo – dažniausiai po tokių sudėtingų traumų ir operacijų prireikia bent pusmečio, kad galėtum eiti į kontaktą, reabilitacija yra sunki ir ilga.
Tačiau L.Urbonavičius kaip narve, taip ir čia pademonstravo milžinišką jėgą ir valią. R.Gudas jam liepė iš karto po operacijos minti koją, tačiau turbūt nė nenumanė, kad vienas stipriausių pasaulio ugniagesių prabėgus vos dviems savaitėms kilnos svarmenis, o dar po savaitės pradės boksuotis.
Po operacijos L.Urbonavičius ilsėjosi vos savaitę.
„Reikia visada žiūrėti, kaip jautiesi. Mano kojos buvo stipriai ištreniruotos, raumenynas gana stabiliai laikė kelį ir nejaučiau diskomforto. Reikia dirbit su galva, kiek gali saugiai. Treneris klausė, ką čia veikiu, bet žinojau, kad reikia kuo greičiau sugrįžti.
Ir Mindaugas Mizgaitis sakė, kad negali užsisėdėti, nes po to bus tik dar sunkiau grįžti į buvusį lygį. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Vis tiek turėdavau tik viena treniruotę vietoj dviejų. Man tai tas pats, kas nesportuot“, – juokėsi kovotojas.
Tuo metu daug skeptikų jam aiškino, kad sugrįžti į buvusį lygį nepavyks.
„Nežinau, ar čia tik Lietuvoje taip, bet žmonės teikė tik blogus pavyzdžius. O aš galvojau „na, palaukite, aš būsiu tuo geru pavyzdžiu“.
Sakė, kad varžybose galėsiu dalyvauti tik po metų. Šimtas pavyzdžių, kai antrą kartą nusitraukia raiščius, žinau riziką“, – į neigiamas kalbas dėmesio stengiasi nekreipti Laurynas.
Tiesa, trauma suteikė ne vien skausmą ir priverstinę pertrauką nuo sporto. Tuo metu sportininko šeima laukė permainų - antro vaiko laukėsi žmona.
„Reabilitacijos laikotarpiu gimė vaikas, todėl turėjau laiko padėti žmonai. Jeigu ir nebūčiau gavęs traumos, būtų tekę kažkaip taikytis prie vaiko gimimo, o jeigu nesitaikyčiau – žmona būtų pikta“, – juokiasi L.Urnonavičius.
Šiuo metu vyras jau grįžo prie įprasto ritmo – dviejų treniruočių per dieną, ugniagesio darbo. Kad buvo patyręs traumą dažnai ir pamiršta, nors pasisaugoti ir tenka.
Dabar jis dar geriau apskaičiuoja kiekvieną žingsnį, todėl į narvą grįžta dar pavojingesnis, nei buvo anksčiau - juda laisviau, pagerino rankų darbą, dar labiau sustiprino kojas.
„Visus minusus gali paversti pliusais, stengiausi tą ir padaryti“, – šypsosi jis.
Kovinio sporto mėgėjai L.Urbonavičių galės išvysti jau gegužės 4-ąją, kai „Siemens“ arenoje vyks MMA kovų turnyras „MMA Bushido Fighting Championship“.
Iki kovos likus vos mėnesiui L.Urbonavičius vis dar nežino, su kuo teks kovoti ir tai kiek apsunkina pasiruošimą.
„Aš nelabai tikiu kovotojais, kurie sako, kad man nesvarbu prieš ką kovoti, nežiūri priešininko kovų. Tai neprofesionalu. Turi žiūrėti, analizuoti ir jį nugalėti. Pasinaudoti silpnomis pusėmis“, – įsitikinusi MMA žvaigždė.
Nežinomybę kiek palengvina žinojimas, kad kautis reikės prieš didelę auditoriją, vienoje didžiausių šalies arenų.
„Visada smagu lipti prieš tokią didelę auditoriją ir stengtis kuo geriau parodyti save, palikti geresnį įspūdį žmonėms. Mes kasdien liejame prakaitą, dirbame, tobulėjame, kad būtume tobuli. Reikia tą parodyti žmonėms“ , – nekantrauja sunkią traumą įveikęs L.Urbonavičius.
O kol nežino varžovo Laurynas ir toliau lieja prakaitą sunkiose trenerio Alfredo Lifšico treniruotėse, kuriose tenka grumtis ir su milžinu, buvusiu olimpiečiu Mindaugo Mizgaičiu. Viena aišku – L.Urbonavičius visada pasirengęs bet kokiems jam metamiems iššūkiams.
