Bendras nedarbo lygis pastaruosius metus visoje Lietuvoje sparčiai mažėjo. Dabar gana dažnai ne darbdavys renkasi darbuotojus, o šie jį, tačiau kai kurie darbuotojai priversti kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos dėl nesumokėto atlyginimo ar jo dalies.
Paliko be atlyginimo
Panevėžietis Rimantas Stankus, statybos įmonėje išdirbęs beveik du mėnesius, gavo kiek mažiau nei minimalią algą. Vyro teigimu, bendrovės „Ivegos statybos“ direktorius jau nuo lapkričio pradžios jam neišmoka priklausančio atlyginimo. Ir tokių kaip jis – ne vienas. Minėtos įmonės vadovas Virginijus Venckūnas neneigia likęs skolingas darbuotojui, tačiau, pasak jo, kad nebuvo sumokėtas atlyginimas – kaltas tik pats R. Stankus.
Kaip „Sekundei“ pasakojo brigadininku dirbęs R. Stankus, prieš įsidarbindamas įmonėje „Ivegos statybos“ jis su darbdaviu sutarė, kad mėnesio alga sieks apie 2–3 tūkst. litų, tai priklausys nuo išdirbio. Tačiau už pirmo mėnesio 18 dienų tegavęs kiek daugiau nei 700 litų, o už antrąjį mėnesį – nieko. Pamatęs, kad žadėtų pinigų negaus, jis išėjo iš darbo.
„Statybose vidutinis atlyginimas per dieną siekia apie šimtą litų. Tiek ir sutarėme su darbdaviu, bet pirmą mėnesį tegavau 710 litų, o antro mėnesio atlyginimo nesulaukiu iki šiol. Iš „Sodros“ duomenų bazės sužinojau, kad mokesčiai už mane sumokėti, bet algos negavau. Tokių kaip aš yra daugiau. Kai kurie atlyginimo negavo dar nuo rugpjūčio mėnesio. Tai kaip dirbti tokioje įmonėje? – piktinosi vyras.
Iš darbo išėjęs lapkričio 3-iąją panevėžietis tikėjosi, kad, kaip ir priklauso pagal įstatymus, darbdavys jo atlyginimą į sąskaitą perves per kelias dienas, tačiau pinigų nesulaukė.
„Kai paskambinu direktoriui, jis vis randa priežasčių, kodėl negali atsiskaityti: tai kreipkis po kelių dienų, tai dabar negali kalbėti, nes posėdis. O pastaruoju metu nebekelia telefono ragelio. Paskambinau buhalterei – ši nieko nežino. Kiek girdėjau, žmonės šia įmone skundžiasi jau ne kartą“, – kalbėjo R. Stankus.
Kalti velnio lašai
Bendrovės „Ivegos statybos“ direktorius V. Venckūnas neneigė, kad liko skolingas R. Stankui. Pasak įmonės vadovo, be atlyginimo likęs dabar jau buvęs darbuotojas buvo atleistas už šiurkščius Darbo kodekso pažeidimus. Niekam nepranešęs jis kelias dienas tiesiog neatėjo į darbą. Tik vėliau parašė pasiaiškinimą, kad dėl skaudamos kojos negalėjo dirbti, nors į medikus nesikreipė.
„Tik gavo algą, užgėrė ir į darbą neatėjo. Tad buvo atleistas už pravaikštas. Pastarąjį kartą jo skambučio sulaukiau prieš kelias dienas, buvome sutarę, kad ateis į įmonę ir mes atsiskaitysime, tačiau iki šiol nesulaukiau. Mes patys tikrai neieškosime. Tik nesuprantu, kodėl pirmiausia kreipiasi į žiniasklaidą, o ne tiesiai į mus“, – kalbėjo V. Venckūnas.
Direktorius neneigė, kad būta ir daugiau skundų dėl neišmokėtų atlyginimų. Kartais susiklosto tokia situacija, kad užsakovai vėluoja atsiskaityti, todėl įmonė neturi pinigų. Tačiau anksčiau ar vėliau atlyginimai būna sumokami.
„Nesiginame, atlyginimai kartais vėluoja, tad prašome palaukti, pinigų juk nenupiešime, jeigu laiku neatsiskaito užsakovai. Problemų dėl algų tikrai nekyla, bet mėgstantieji išgerti dažniausiai negali laukti nė minutės, todėl visur skundžiasi. Ateina, padirba iki avanso, užgeria, o prasiblaivę ima reikalauti pinigų. Verslininkai dabar niekam nesvarbu, rūpinamasi tik girtuokliais“, – rėžė V. Venckūnas.
Direktoriaus teigimu, pastaruoju metu rasti gerą statybininką – kone laimėti loterijoje. Geri specialistai arba išvažiavo į užsienį, arba dirba pagal patentą ar individualiosios veiklos pažymėjimą. Tik labai maža dalis nespjauna į velnio lašus ir moka dirbti. Vien per praėjusius metus darbuotojai įmonei padarė keliasdešimt tūkstančių litų nuostolio: blogai uždengus stogą, užsakovas atsisakė sumokėti.
„Rasti gerą specialistą – didžiulė problema. Arba išvažiavo, arba dirba savarankiškai, o darbo biržų klientai dirbti nenori ar dirba nelegaliai. Patys dėl darbininkų darbo broko patyrėme didžiulių nuostolių – darbo vadovas padarė 10 tūkst., o darbininkai – 33 tūkst. litų žalos. Ją turime padengti. Normalūs darbininkai pas mus tikrai uždirba ir jokių pretenzijų iš jų nesulaukiame“, – „Sekundei“ tvirtino V. Venckūnas.
Prispaudžia uodegą
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus Darbo ginčų komisijos pirmininkė Asta Gudonienė teigė, kad 2014 m. buvo gauta 14 skundų dėl įmonės „Ivegos statybos“ neišmokėto darbo užmokesčio. Į Darbo ginčų komisiją kreipėsi ir pati įmonė dėl darbuotojo padarytos žalos išieškojimo. Tačiau net ir nustačiusi pažeidimus komisija negali bausti, tik įpareigoti darbdavį per tam tikrą laiką išmokėti darbuotojui priklausantį atlyginimą.
„Prašymai išnagrinėjami per mėnesį ir jeigu skundas pasitvirtina, darbdavys įpareigojamas išmokėti darbo užmokestį. Tačiau Darbo ginčų komisijai nesuteikta teisė taikyti administracinę atsakomybę dėl nustatytų pažeidimų. Administracinės atsakomybės klausimą sprendžia Valstybinės darbo inspekcijos skyrius“, – teigė A. Gudonienė.
Praėjusiais metais Panevėžio darbo ginčų komisija gavo 416 prašymų, išnagrinėjo 394. Dažniausiai į komisiją kreipiasi darbuotojai dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo nutraukus darbo sutartį. Darbdaviai kreipiasi dėl darbuotojo padarytos žalos išieškojimo.
Per devynis 2014 m. mėnesius, kai Panevėžio darbo ginčų komisijai buvo paskirta ir Utenos apskritis, komisija išnagrinėjo 304 prašymus, iš jų 295 buvo dėl darbo užmokesčio. 202 pareiškėjų prašymai buvo patenkinti visiškai arba iš dalies, taikos sutartimi baigėsi 45 bylos. 36 bylas atsisakyta nagrinėti ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki posėdžio.
„Daugiau nei 90 proc. individualių darbo ginčų yra dėl darbo užmokesčio. Kiti prašymai – panaikinti skirtas drausmines nuobaudas, dėl darbo sutarties sąlygų vykdymo“, – sakė Darbo ginčų komisijos pirmininkė.
Lina DRANSEIKAITĖ
