Socialinių reikalų ir darbo komiteto penktadienį surengtuose klausymuose kalbėjusi Teisės instituto atstovė Laura Ūselė pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas kurtas siekiant padėti pagrindus Vaiko teisių konvencijai įgyvendinti, ir šiuo metu jis – jau pasenęs.
„Tokio pavadinimo ir tokio turinio įstatymo šiuolaikinei Lietuvai nelabai reikia. Šis įstatymas, Vaiko teisų apsaugos pagrindų, buvo priimtas, kai Lietuvoje nebuvo daugelio įstatymų, ir vaiko teisės, kurios numatytos konvencijoje, nebuvo realizuotos, perkeltos į mūsų teisės sistemą. Dėl to reikėjo numatyti tam tikrus pagrindus vystyti jų teisių apsaugai, gynybos mechanizmus. Šiuo metu tikrai Lietuvai nebereikia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, bet būtų poreikis kokybiškai naujo įstatyminio pagrindo aktualių socialinių problemų sprendimui“, – sakė L.Ūselė.
Anot jos, šiuo metu vaiko teisių apsaugos tarnybos daugiau dirba vaiko teises užtikrinant teismuose, jiems atstovaujant, o į antrą planą nueina praktinis vaiko teisių užtikrinimas ir reali socialinė pagalba.
„Mes siūlome pasiremti užsienio valstybių patirtimi, kur įstatymai net pavadinimuose atsispindi, kas svarbiausia – Vokietijoje priimtas Paramos vaikams ir jaunimui įstatymas, Švedijoje – Pagalbos jauniems asmenims įstatymas, Norvegijoje – Vaiko gerovės įstatymas. Pirmiausia orientuojamasi į socialinę pagalbą, o ne vaiko teisių deklaracijas, kurios ir taip įtvirtintos konvencijoje, ji galioja Lietuvoje“, – kalbėjo teisininkė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatyme labiausiai orientuojamasi į tokius atvejus, kai vaikas patiria smurtą, o tarsi nuošalyje lieka kitos vaikų grupės, kurioms irgi reikalinga pagalbos sistema, pavyzdžiui, teisės aktų pažeidimus padarę vaikai.
Tėvai supriešinami su vaikais
Nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos atstovė Indrė Gajdosikienė sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas įstatymo projektas „tėvus supriešina su vaikais“, taip be reikalo keldamas įtampą.
„Mes pasižiūrėjome tą įstatymą, ir jis kelia nerimą. Mūsų Konstitucijoje šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o kai imame vaiko teises kaip pagrindą, ta šeima supriešinama, tėvai su vaikais, ir tai gąsdina. Pagal šį įstatymą, jau turime visas priemones realiai paimti (vaikus), nubausti (tėvus), bet neturime pakankamai pagalbos ir neaišku, kaip šis įstatymas tai užtikrins. Įtampa auga. O gal tikrai reikia Šeimos gerovės įstatymo, bendruomeninių paslaugų, kad daugėtų pagalbos?“ – kalbėjo I.Gajdosikienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė mananti, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reikalingas, nes Vaiko teisių konvencijos pagrindai turi būti perkelti į šalies teisinę bazę.
„Matyt, jums, įstatymo leidėjams, reikia sutarti, kokia kryptimi einame. Jei tai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, atsižvelgiant į Teisės instituto pastabas, konvencija veikia, bet Vyriausybė vis tiek turi savas garantijas įdėti. Aš neapsiribočiau vien socialine sritimi, pagalba turi būti visiems, ir ne tik socialinė pagalba reikalinga“, – sakė E.Žiobienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktame įstatyme ji sakė pasigendanti konkretumo, kaip veiks vaiko teisių apsaugos skyriai savivaldybėse po centralizacijos.
„Matau, kad yra centralizacija, bet nesuprantu, kokia ji yra, iš šio įstatymo to nematau“, – pažymėjo kontrolierė.
Įstatymas nespėja su realia situacija
Nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė kalbėjo, kad įstatymas nebespėja pagal realią situaciją, nes daugelis kaip naujovės pateikiamų jo nuostatų jau veikia savivaldybėse.
„Mes čia sėdime atsilikę nuo Lietuvos, nes už šitų sienų, už Vilniaus tai, ką ministerija išvardijo – nuo mobilių grupių iki smurto sąvokų – viskas jau vyksta, mes atsilikę esame. Kol mes čia dar svarstome įstatymą, ten žmonės praktikai jau daro, aš galėčiau įvardyti savivaldybes, kur visa tai jau vyksta praktikoje, ir, mano manymu, gerai vyksta“, – kalbėjo R.Dičpetrienė.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė pabrėžė, kad didžioji dalis įstatymo nuostatų susijusios su apsauga nuo smurto, nors vaiko gerovė susijusi su kur kas daugiau sričių.
„Buvo komentaras, kad galbūt reikėtų galvoti apie Vaiko gerovės įstatymą, nes šiame įstatyme, formuluotėje, kuri siūloma, tikrai yra labai didelė ir stipri persvara vaiko apsaugai nuo smurto, tuo metu viso kito konteksto vaiko gyvenime labai stinga“, – sakė R.Žemaitė.
Viena iš ministerijos parengtą teisės akto projektą registravusių parlamentarų Dovilė Šakalienė sakė, kad nors projektas ir sulaukė daug kritikos, ta kritika daugiau susijusi su praktiniu įstatymo įgyvendinimu, o ne pačiu teisės akto projektu. Ji taip pat pabrėžė, kad norint užtikrinti šio įstatymo veikimą reikės skirti tam papildomai resursų, priešingu atveju jis išties neveiks.
„Kritika buvo labai įvairi, nuo konkrečių praktiškų pasiūlymų ir objektyvių naudingų pastabų iki kitam spektro gale emocionalių ir subjektyvia patirtimi paremtų pastebėjimų, kurie nelabai ką turi bendro su teisėkūra. Bet šis dialogas buvo labai naudingas, nes iš jo galėjome pamatyti du svarbius momentus. Tai įsipareigojimas užtikrinti praktinį įstatymo įgyvendinimą per finansus, per resursus. Kritiškai svarbu, jei to nebus, neveiks ir įstatymas. Girdime pastabų, kad reikia skirti daugiau dėmesio prevencijai, paslaugoms, bet didelė dalis pastabų yra susijusios ne tiek su teisiniu reguliavimu, kiek su praktiniu paslaugų teikimo užtikrinimu“, – BNS po komiteto posėdžio sakė D.Šakalienė.
Į Seimo salę įstatymas dar grįš
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas klausymais pradėjo naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuriuo numatoma centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, svarstymą. Į Seimo posėdžių salę projektas grįš, kai bus apsvarstytas komitete ir pateikta išvada.
Projektas numato, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Projektais, be kita ko, įteisinami profesionalūs globėjai, taip pat su vaikais dirbantys žmonės būtų įpareigojami pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė, išskiriami grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį.
Projektų paketas buvo pateiktas per neeilinę sesiją vasarį. Ji sušaukta po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, vaiko nužudymu įtariami jo motina ir patėvis. Per šią sesiją taip pat buvo priimtos pataisos, kurios uždraudžia vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžia smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.
