„Lietuvai sugriežtinus muitinės kontrolę, „kvotą“ krovininiam geležinkelių transportui ir apribojus keleivių vežimą, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pradėjo formuotis spūstys. Dabartinę situaciją vertiname kaip Vilniaus ir Briuselio nesugebėjimą laikytis 2002 ir 2004 m. bendruose Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos pareiškimuose įtvirtintų susitarimų“, – sakė Kremliaus politikos atstovė.
Anot jos, Maskva ir toliau nuosekliai sieks, kad Lietuva ir Europos Sąjunga vykdytų savo tarptautinius teisinius ir politinius įsipareigojimus.
Rusija jau grasino Lietuvai dėl tranzito
2022-ųjų birželį M. Zacharova jau grasino Lietuvai „praktiniu atsaku“. Tačiau vėliau nieko taip ir neįvyko.
Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos tuomet teigė, kad Maskvos reakcija į Lietuvos draudimą tranzitu gabenti sankcijų sąrašuose atsidūrusią produkciją bus ne diplomatinio, o praktinio pobūdžio.
„Vienas iš pagrindinių klausimų buvo apie tai, ar atsakas bus tik diplomatinis. Atsakymas: „Ne“. Atsakymas bus ne diplomatinis, o praktinis“, – „The Guardian“ cituojama ji.
Kaliningradas skundžiasi eilėmis pasienyje
Šių metų lapkričio mėnesio pabaigoje Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas pasiskundė dėl didelių eilių pasienyje ir žadėjo ieškoti „sisteminio sprendimo“, bei kalbėjo apie būtinybę įsigyti daugiau krovininių laivų.
Jais žadama gabenti krovinius į Leningrado srities uostus.
Anksčiau jis žadėjo sužlugdyti pusę Lietuvos ekonomikos, tačiau vėliau šie jo teiginiai taip ir liko kyboti ore.
„Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos neliktų“, – aiškino tuomet A. Alichanovas, dabar besiskundžiantis dėl sulėtėjusio rusų krovinių tranzito įleidimo į Lietuvos teritoriją.
