Tęsiasi politizuotas detektyvas dėl Viešųjų pirkimo tarnybos (VPT) vadovo Ž. Plytniko viešų pasisakymų apie patirtą politinį spaudimą. Seimo opozicija įžvelgia politinio šantažo elementų. Teisėsauga ir toliau neigia gavusi kokią nors oficialią informaciją iš VPT vadovo.
STT kartoja: Ž. Plytnikas nieko raštu nepateikė
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė spaudai portalui „Balsas.lt“ penktadienį teigė, kad tarnyba nėga gavusi jokio raštiško kreipimosi ar medžiagos iš Ž. Plytniko, kuris šiandien prisiminė neva kreipęsis būtent į STT.
„Nieko raštu iš jo nesame gavę, o jei jis su kažkuo neoficialiai kalbėjosi, tai šito komentuoti aš negaliu“, – sakė J. Antanaitienė.
Ligi šiol Ž. Plytnikas aiškino, kad medžiagą apie jam neva darytą politikų spaudimą yra davęs „vienos teisėsaugos institucijos pareigūnui“. Penktadienį Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas pareiškė, kad informaciją yra perdavęs būtent STT.
Medžiagą davė Specialiųjų tyrimų tarnybai?
Vakar Seimo antikorupcijos komisija paskelbė, kad kreipsis į Generalinę prokuratūrą, prašydama ištirti – ar turi pagrindą Ž. Plytniko vieši pareiškimai dėl jam daromo spaudimo. Ž. Plytinikas tikina jau anksčiau perdavęs visą informaciją „vienam, vienos teisėsaugos institucijos pareigūnui“, tačiau teisėsauga nepatvirtina, kad yra gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo raštišką kreipimąsi.
Nei minėto pareigūno, nei institucijos, nei konkrečių konkursų ar kitų reikalų, dėl kurių esą patyrė spaudimą Ž. Plytnikas ligi šio neįvardydavo, tačiau penktadienį netikėtai padarė pareiškimą, teigdamas, kad medžagą visgi perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
„Pirmųjų bandymų daryti spaudimą sulaukiau vos tik tapęs Tarnybos vadovu. Mano kaip piliečio ir valstybės tarnautojo pareiga buvo nedelsiant kreiptis į teisėsaugą. Tolimesnius mano veiksmus lėmė noras nepakenkti tyrimui ir dėl to negalėjau atskleisti institucijos, kurioje vykdomas tyrimas. Tikiuosi, kad šis tyrimas prisidės prie viešųjų pirkimų skaidrinimo Lietuvoje“, – sako Ž.Plytnikas.
Viešųjų pirkimų tarnyba yra pavaldi Ūkio ministerijai, kurios vadovas Dainius Kreivys pastaruoju metu turėjo aiškintis dėl su juo susijusių firmų reikalų ir bankrotų. Ministras ir jo aplinka užsimena, kad atakos prieš ministrą neva prasidėjo dėl to, kad jis nepasidavęs politikų spaudimui. Tarp galimų incidentų minimas Aplinkos ministerijos užmojis 35 milijonus litų skirti daugiabučių namų modernizavimo, jo naudos ir kitų su tuo susijusių priemonių viešinimo programai įgyvendinti, taip pat Žemės ūkio ministerijos išlaidos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje (KPP) viešinimo ir informavimo veiklai, kai viešintojai pasirinkti neskelbiamų derybų būdu.
Politinis šantažas?
Seimo opozicija įtaria, kad už Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko kalbų apie korupciją slypi Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) ausys, o kai kurie net kalba apie apie politinį šantažą.
Dalis politikų anksčiau priekaištavo Ž. Plytnikui dėl politikavimo. Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos sicialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius vadina Ž. Plytniko elegesį politiniu spektakliu „Manau, kad 99 procentai čia yra politikavimas. Manau, kad šitas ponas Ž. Plytnikas yra pastatytas tam, kad ieškotų kaltųjų iš praeities, bandytų kažkuo apkaltinti opoziciją“, – ketvirtadienį teigė politikas.
A.Butkevičius sako nevertinąs rimtai Ž. Plytniko ir D. Kreivio užuominų, kad žiniasklaidos keliami Ūkio ministrui klausimai neva tereiškia norą njušalinti ministrą, o po to susidoroti su jam pavaldžiu, doru ir sąžiningu Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu.
„Ką tai reiškia doras ir sąžiningas? Aš nežinau ar jis sąžiningas ar ne. Ne man dabar spręsti. Bet visi taškai virš „i“ greitai turėtų būti sudėti“, – sako opozicijos lyderis.
Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys taip pat teigė nesuprantąs metodų, kuriuos Ž. Plytnikas pasirinko kovai su korupcija ir spudimu. „Kai aš matau darant ką galimai nusikalstamo, ne tik oficialiai parašau ir atiduodu kur reikia, bet dar ir spaudos konferenciją kartais surengiu. Man kalbos apie tai, kad pareigūnas kažką turi, kažkokį kompromatą kažkam nešė ir gal nunešė, o gal ne – tik politikavimas. Aš paskui jį nevaikštau ir nežinau, ką jis ten kam nešioja. Deja, Lietuvoje tokia praktika tampa labai įprasta, kaip ir užuominos apie tai, kad kažkas kažką žino. Tik kalbėti derėtų atsakingai, nes kartais labai blogai atrodo“, – sakė darbietis.
Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis kalbėjo dar pikčiau. „Man kalbos apie tai, kad Ž. Plytnikas turi kažkokį kompromatą, kad jau neva žinomos kažkokios penkios pavardės, kad medžiaga atiduota kažkam, bet neaišku kam, primena politinį šantažą. Arba Ž. Plytnikas yra melagis ir jokios medžiagos teisėsaugai nedavė, arba meluoja Generalinė prokuratūra,“ – niršo V. Mazuronis.
J. Razma atmeta kaltinimus
TS–LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma portalui „Balsas.lt“ sakė atmetąs teiginius, kad už šios istorijos slypio kojnservatorių siekiai kompromituoti ar šantažuoti politinius oponentus.
„Kadangi būtent mūsų partija dėl viešų pono Ž. Plytniko pareiškimų turi lyg ir daugiausiai problemų, inicijuojamas tyrimas ir dėl Žemės ūkio ministerijos veiklos, vykdytos būtent mūsų kadencijos laikotarpiu, kaltinimus kategoriškai atmetu. Beje, Žemės ūkio ministerijos veikloje analizuojamas tik mūsų laikotarpis, o ne ponios Kazimiros Prunskienės dalyvavimo laikai, kai mano įsitikinimu, buvo daugiau klaustukų. Tad jeigu socialdemokratai ar kiti, kas dabar opozicijoje, kažko ir yra išįsigandę, tai patiems linkiu likti objektyviose pozicijoje“, – aiškino jis.
Versija, kad per Ž. Plytniko kalbas mėgina puldamas gintis Ūkio ministras D. Kreivys jis J. Razmai irgi sako netikintis. „Juk pareiškimai apie neaiškumus viešuosiuse pirkimuose buvo padaryti dar anksčiau. Kad ir apie reikalus „Vilniaus vabdenyse“ bei kitur. Buvo ir užuominų, kad čia galbūt buvo spaudimas iš mūsų partijos vidaus, tad kalbėti apie kažkokį politinį šantažą tikrai nematyčiau pagrdindo. Čia galbūt įžvelgčiau dar jauno ir nelabai patyrusio pareigūno neatsakingą pakalbėjimą, bet tikrai ne daugiau“, – sakė J. Razma.
Tuo tarpu Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis žiniasklaidai teigė iš Ž. Plytniko neva išgirdęs ir konkrečių politikų pavardes – vienas paminėtų asmenų esą buvo pats ūkio ministras Dainius Kreivys. Šiandien Ž. Plytnikas tokią informaciją paneigė. „Lietuvoje kasmet įvykdoma viešųjų pirkimų už 10 milijardų litų. Kartu su Ūkio ministerija siekiame, kad šioje srityje neliktų vietos korupcijai. Todėl žiniasklaidoje pasigirstančios spekuliacijos neva spaudimą man darė ministras Dainius Kreivys, yra melas“, – sakoma Viešųjuų pirkimų tarnybos išplatintame pranešime.
