„Ekspertų bendruomenė teigia, kad šį kartą simpatijos yra respublikonų pusėje. Paprastai taip jau būna, kad vidurio kadencijos rinkimų metu yra balsuojama lyg ir prieš prezidentą, daugiau už opozicijoje esančias partijas. Kalbama, kad respublikonai galėtų laimėti apie 9 ar 10 vietų, bet rezultatų, žinoma, reikia palaukti“, – LRT.lt tvirtina Ž. Pavilionis.
Respublikonams, turintiems daugumą Atstovų rūmuose, kaip pažymi Valdymo studijų Brukingo institute direktorius Darrellas Westas, tereikia laimėti šešias vietas, kad įgytų persvarą Senate.
Blogos žinios Rusijai, geros – Europai
Pasak Ž. Pavilionio, didžiulių pokyčių JAV politikoje, respublikonams įgijus daugumą Senate, tikėtis neverta, nes JAV yra prezidentinė valstybė ir užsienio, saugumo politika visų pirma yra prezidento rankose. Anot LRT.lt pašnekovo, po tokios rinkimų baigties gali padaugėti vidinių įtampų, kurių ir taip netrūksta, tačiau tikėtinas ir susitarimų kelias bei Amerikos lyderystės sustiprėjimas.
„Kalbant apie mums svarbius klausimus, daugelis mano, kad, jei vis dėlto respublikonai paims daugumą ir Senate, prekybos klausimai turėtų būti sprendžiami kiek sklandžiau, nes tradiciškai respublikonai pasisako už laisvesnę prekybą. Tikėtinas postūmis kuriant geriausią ir demokratiškiausią prekybos bloką tarp JAV ir ES“, – kalba Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, manoma, kad tęsis, o galbūt dar labiau paspartės ir prasidėjęs procesas leisti vis daugiau terminalų, įmonių iš Amerikos eksportuoti suskystintas dujas, naftą.
„Kaip žinome, kitais metais Amerika turbūt taps naftos išgavimo lydere ir, jei ji panaikintų net 50 metų galiojantį draudimą eksportuoti naftą, tai, be abejonės, padarytų didžiulę įtaką jau ir taip krentančiai naftos kainai. Kas, tikėkimės, labai atsilieptų mūsų kaimynų biudžetui ir galėtų gerokai apraminti jų karines ambicijas“, – sako diplomatas.
Anot Lietuvos ambasadoriaus JAV, tikėtina šiek tiek griežtesnė politika Rusijos atžvilgiu. Ž. Pavilionis neatmeta galimybės, kad sankcijos Rusijai ir toliau bus gilinamos, kadangi ši nerodo jokio noro vykdyti pačios sukurtus susitarimus.
„Tikėtina, kad sankcijos Rusijai bus gilinamos, nes jos agresija didėja – ginklai, specialiosios pajėgos ir toliau siunčiamos į Ukrainą, vykdomi rinkimai, kurie niekaip nebuvo aptarti ir yra sukurti pačios Rusijos“, – svarsto Ž. Pavilionis.
Ukrainos viltys galėtų būti pateisintos
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie galimą rinkimų JAV baigtį, pabrėžia, kad ši yra labai svarbi Ukrainai.
JAV Senate, kaip primena RESC analitikas, buvo parengta rezoliucija, pavadinta Ukrainos pagalbos aktu. Joje numatyta 350 mln. JAV dolerių vertės karinė parama Ukrainai, taip pat sąjungininkų statusas Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai. Rezoliucijoje ypatingas dėmesys teikiamas amerikietiškų žiniasklaidos priemonių stiprinimui mūsų regione.
„Jei respublikonai perims daugumą Senate, labai tikėtina, kad tada jie perims strategiškai labai svarbią komitetų kontrolę. Yra toks Karinis komitetas, teigiama, kad jam galėtų vadovauti Johnas McCainas. J. McCainas priskiriamas „vanagiškai“ geopolitinei linijai, ypač Rusijos atžvilgiu. Būtent jis ir kalba, kad reikia apginkluoti ukrainiečius. O ukrainiečiai jau ne kartą ir Petro Porošenkos lūpomis kalbėjo Kongrese apie tai, kad jiems neužtenka antklodžių, neperšaunamų liemenių, jiems reikia ginklų“, – kalba L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu Ž. Pavilionis pažymi, kad dar prieš rinkimus Senato Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų balsais pritarė karinės pagalbos Ukrainai teikimui. Tačiau šiuo klausimu dar turi būti balsuojama Senato plenariniame posėdyje, taip pat svarbi ir Baracko Obamos reakcija į balsavimo rezultatus.
Dėl Ukrainos respublikonai ir demokratai linkę vienytis
LRT.lt pašnekovai pastebi, kad dėl karinės pagalbos Ukrainai bei griežtesnės laikysenos Rusijos atžvilgiu yra linkę sutarti tiek JAV Kongreso kairieji, tiek dešinieji.
„B. Obama savo Vest Pointo kalboje šį pavasarį yra aiškiai paskęs, kad NATO sąjungininkės bus ginamos visomis išgalėmis, tačiau už NATO ribų esančios šalys gali tikėtis politinės, diplomatinės paramos, sankcijų skriaudikams, bet nieko daugiau. Mano požiūriu, respublikonai to jo pasakymo savo veiklos gairėmis nelaikys. Manau, ir demokratų pusėje atsiras sąjungininkų, kurie parems griežtesnę respublikonų laikyseną, kadangi net ir demokratai, ypač konservatyvesni, abejoja neveiksnia B. Obamos pozicija. Jie seniai suvokė, kad B. Obama Ukrainoje nenori nieko imtis“, – tikina L. Kasčiūnas.
Tuo metu Ž. Pavilionis pažymi, jog Amerikoje itin gaji samprata, kad laisvė nėra duotybė, ją reikia ginti ir už ją kovoti.
„Kartais pas mus ar kitose šalyse laisvė priimama kaip kažkieno dovana ir vis reikalaujama tas dovanas didinti, patiems jų neapginant. Tačiau laisvė, kaip vertybė, už kurią reikia kovoti, yra normali Amerikos pozicija, ir ji, aš manau, Ukrainos atžvilgiu gali tik sustiprėti“, – kalba diplomatas.
Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo aktą dėl karinės pagalbos Ukrainai paruošė būtent vienas iš kairiosios daugumos Senate lyderių – senatorius Robertas Menendezas.
„Kadangi jis yra emigrantų iš Kubos vaikas, matyt, prisimena, ką reiškia komunistinė diktatūra Kuboje ir supranta, kad su tokiais autokratiniais ar totalitariniais režimais reikia tiesiog kovoti nuo pat pradžių, o ne bandyti jiems nuolaidžiauti“, – sako Ž. Pavilionis.
