KT surengė viešą posėdį dvigubos pilietybės byloje. Nutarimą dėl išaiškinimo planuojama skelbti penktadienį.
„Neleisdami savo piliečiams įtvirtinti jų ryšio su kita ES valstybe nare teisiškai, nepagrįstai apribojame jų teisę į laisvą judėjimą ir galimybę kurti savo gyvenimą kitoje ES valstybėje narėje. Nors formaliai tokie žmonės yra laisvi apsigyventi kitoje valstybėje ir ten kurti savo gyvenimą, realiai tokie asmenys turi susitaikyti, jog negalės visiškai laisvai įgyti tos valstybės pilietybės, o apsisprendę ją įgyti, turės paaukoti savo ankstesnę, t. y. Lietuvos pilietybę“, – KT sakė Ž. Pavilionis. Jis yra paskirtas Seimo atstovu šiame nagrinėjime.
„Dabartinis reguliavimas, kai Europos Sąjungos valstybių pilietybę įgijusiam asmeniui nėra leidžiama įgyti tos valstybės pilietybę, nulemia prieštaras. Viena vertus, skatiname piliečių laisvą judėjimą, studijas užsienyje, investavimą į transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančias valstybes bei mainais tikimės tokių investicijų, tačiau čia pat „baudžiame“ Lietuvos piliečius, kurie pasirenka kitos valstybės pilietybę“, – kalbėjo jis.
Seimo narys priminė 2014 metų sausio 24 dienos KT nutarimą, kad su Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis – valstybės nepriklausomybe, demokratija ir respublika – glaudžiai susijusi ir šalies geopolitinė orientacija – europinė bei transatlantinė integracija.
Ž. Pavilionis per viešą KT posėdį citavo dabartinio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo mokslinę publikaciją, kad „aiškus geopolitinės orientacijos įtvirtinimas Lietuvos Konstitucijoje, apimantis negatyvųjį (nesijungimo į posovietines erdves) ir pozityvųjį (įsijungimo į transatlantinę šeimą) aspektus, kartu yra ir specifinis šios Konstitucijos bruožas, ypač lyginant su kitų Europos valstybių konstitucijomis, kuriose įtvirtintos tik būtinos nuostatos dėl narystės ES“.
„Šiandien Jūs turite galimybe suteikti sąvokai „transatlantinė integracija“ realią, suprantamą ir paliečiančią kiekvieno piliečio gyvenimą reikšmę“, – pabrėžė parlamentaras.
Jis taip pat akcentavo, kad 15 metų iš eilės Lietuva pirmauja pagal neigiamą išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų į Lietuvą skaičių.
„Esame labiausiai išsivaikščiojanti tauta ES. Tuo pat metu mūsų pilietybės institutas, palyginti su kitomis ES šalimis, yra laikomas vienas iš griežčiausių. Daugumoje ES šalių leidžiama išlaikyti savo šalies pilietybę įgijus kitos šalies atitinkamą pilietybę. Toks griežtas pilietybės instituto traktavimas ne tik kad neleidžia, bet ir trukdo Lietuvai pasinaudoti milijonine diasporos galia, kurią jau seniai savo valstybių statybai naudoja tokios tautos kaip Izraelis ar Airija“, – sakė Ž. Pavilionis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad santykinai didelis Lietuvos piliečių skaičius turi antrą pilietybę, todėl ragino pripažinti realybę ir suteikti Seimui teisę nustatyti Pilietybės įstatyme konkretų atskirą atvejį, kad Lietuvos piliečiai, įgiję Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti ir Lietuvos Respublikos piliečiais, nepriklausomai nuo to, ar pilietis iš Lietuvos išvyko iki, ar po 1990 metų kovo 11 dieną įvykusio nepriklausomybės atkūrimo.
Ž. Pavilionis pabrėžė, kad šiuo klausimu parlamente susidariusi konstitucinė dauguma. Pilietybės įstatymo pataisas dėl dvigubos pilietybės suteikimo piliečiams, įgijusiems ES ir NATO šalių pilietybę, parėmė 114 parlamentarų.
KT teisėjai teiravosi, kodėl teismui reikėtų keisti savo doktriną ir kodėl negalima šio klausimo išspręsti referendumu, kaip KT yra ne kartą minėjęs.
Ž. Pavilionio teigimu, referendumų rengimo patirtis rodo, kad yra didelė grėsmė, jog toks referendumas neįvyks.
„Trečdalį tautos jau praradome, nesustabdžius šių tendencijų, manau, iškyla grėsmė valstybės laisvei ir šiai Konstitucijai“, – kalbėjo Seimo narys.
Seimas paprašė KT išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į ES ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys. 2013 metais šis teismas išaiškino, kad Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Anot Konstitucinio Teismo, taip praplėsti dvigubos pilietybės ribas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Tačiau parlamentarai mano, kad po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti tokią konstitucinę doktriną. Kreipimąsi paskatino nerimas, kad po britų pasitraukimo iš ES Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai pasirinks britiškus pasus ir taip neteks Lietuvos pilietybės.
Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad ir pagal dabartinį reglamentavimą dvigubą pilietybę turi per 25 tūkst. žmonių. Politikų teigimu, tai neatitinka oficialios doktrinos, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retos išimtys.
Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.
