Anot ekonomisto, pigi darbo jėga iš užsienio gali dar labiau sumažinti vidaus vartojimą ir nustumti į skurdą tūkstančius lietuvių, kurie neranda darbo.
Reikia kviesti specialistus, o ne pigius darbininkus
Ž. Mauricas sako, kad Lietuvai svarbu nepasukti Prancūzijos, Italijos ar Britanijos keliu ir neprisikviesti pigios darbo jėgos.
„Tikrai kvalifikuotiems specialistams nereikėtų užtrenkti durų, reikėtų juos kviesti. Tačiau sudėlioti sistemą taip, kad tai nebūtų landa įsivežti pigią darbo jėgą. Su tuo kovoja praktiškai visos Vakarų Europos šalys. Nereikia daryti to, ką padarė šalys, susiviliojusios pigios darbo jėgos teikiamomis galimybėmis ir vėliau supratusios, jog tai atneša dar didesnių socialinių problemų. Aš esu prieš pigios darbo jėgos įsileidimą. Lietuvoje buvo atvejų, kai, pavyzdžiui, siuvykla atsivežė siuvėjų iš Vietnamo dirbti už labai menką atlyginimą. Tai yra XXI amžiaus vergija. Italijoje, Prancūzijoje yra daug tokių atvejų, kai užsieniečiai įdarbinami labai pigiai, nelegaliai, be jokių garantijų. Ten darbininkai iš užsienio dažnai gyvena žemiau skurdo ribos. Prancūzija po antro pasaulinio karo prisikvietė daug darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jie statė infrastruktūrą, dirbo gamyklose. Vėliau tos darbo jėgos nebereikėjo. Liko ištisi kvartalai kitataučių. Jie dešimtmečiais sėdi be darbo ir niekur neišvažiuoja. Prancūzai net nebežino, ką su jais daryti. Nenorėčiau, kad Lietuva pasuktų šiuo keliu. Nes tada prasidės dar didesnės bėdos“, – įspėja ekonomistas.
Kas gresia, jei užplūs pigūs imigrantai
Ž. Maurico teigimu, kol kas valdžia lengvina atvykimą darbuotojams iš užsienio, nes tikisi, kad darbdaviai kviesis specialistus ir mokės jiems adekvačią algą. Bet jei sistema iškryps, ir darbdaviai susivilios pigiu imigrantų darbu, prasidės didelės problemos.
„Tyrimai rodo, kad pigi darbo jėga stabdo inovacijas. Ten, kur pigi darbo jėga, mažiau investuojama į technologijas. Be to, jei valdžia nekontroliuos darbo jėgos įvežimo į Lietuvą, pigūs darbininkai stabdys vidaus vartojimą. Įsivaizduokite, įmonė sutaupo 200 eurų, priėmusi užsienietį vietoj lietuvio. Tuo metu lietuvis emigruoja į užsienį. Ir dar šeimą pasiima. Išvažiuoja tie, kurie čia gyvena, vartoja, leidžia pinigus. Atvažiuoja imigrantas, kuris sėdi mažame kamputyje, taupo ir pinigus siunčia į savo šalį. Lietuvių emigracija auga, vidaus vartojimas menksta, ekonomikos rodikliai prastėja. Iš esmės tai ir yra tos problemos, dėl kurių britai inicijavo išstojimą iš Europos Sąjungos. Ir Lietuva gali susidurti su tokia padėtimi. Tokia grėsmė egzistuoja. Ir dėl to reikėtų labiau žiūrėti į Skandinavijos šalių modelius. Reikia skatinti visų pirma savo žmones čia likti ir dirbti“, – sako ekonomistas.
Imigrantai neturi tapti pakaitalu lietuviams
Ž. Mauricas pabrėžia, kad potencialios darbo jėgos Lietuvoje – į valias. Daugiau kaip 300 tūkst. lietuvių gyvena žemiau materialaus nepritekliaus ribos. Iš jų 80 tūkst. – vaikai. Valdžia turėtų dėti daugiau pastangų, kad jie užpildytų laisvas darbo vietas, o ne taptų našta valstybei.
„Kas iš jų išaugs, jei niekas jais nesirūpins? Jie yra potencialūs nusikaltėliai arba emigrantai. Tai štai, sekime Skandinavijos šalimis – investuokime į tuos jaunuolius. Žmonių yra Lietuvoje, bet mes jais nesirūpiname. Jie egzistuoja be perspektyvos kažką pasiekti, dirbti, mokytis. Kaip trečiojo pasaulio šalyse – žemoje kastoje gimei ir nieko nebepasieksi, viskas. Tie žmonės norėtų dirbti, bet jie neturi galimybių. Užsieniečių darbo jėga neturi tapti pakaitalu tiems žmonėms, kurie gimė kažkur pakraštyje ir valdžia jais nesirūpina. Mes tikrai galime išsiversti su savo resursais, tik reikia į juos atsigręžti. Mūsų darbo jėga nėra brangi, pakankamai išsilavinusi, pakankamai motyvuota. Kur tik nuvažiuoja, lietuviai yra vertinami darbininkai ir pasiekia gerų rezultatų“, – teigia ekonomistas.
Vis tik Ž. Mauricas abejoja, ar Lietuvoje pavyks išlaikyti imigruojančios darbo jėgos balansą. „Aš vis tik manau, kad Lietuvai greičiau nepavyks sukontroliuoti šių procesų. Neseniai valdžia dar labiau palengvino patekimą į Lietuvos darbo rinką užsieniečiams ir pamiršo tai. O prisimins gal tik tada, kai pradės ryškėti problemos. Bent jau dažniausiai taip būna. Darbo jėga iš užsienio ir jos patekimo sistema turi tapti prioritetu, antraip prisivirsime bėdų“, – įspėja ekonomistas.
