Siekiant padėti sau ir greta esantiems vargšams, išnaudojamiems turtingųjų, kurie darbo žmonių sąskaita, nesąžiningai, negarbingai naudodamiesi visų darbo vaisiais, valdžioms padedant, kuriasi gerą gyvenimą tik sau, nutarėme Elektrėnų regione įsteigti Profesinę sąjungą „Solidarumas“. Tai pirmas žingsnis į Profesinių sąjungų (PS) tikslą – įkurti PS darbo kolektyvuose, kur jos atstovautų dirbantiesiems, jų vardu vestų derybas su darbdaviais ir pasirašytų kolektyvines sutartis. Bet, kol darbdaviai mano, kad tik jie nusipelnė gyventi gerai, kad jie visagaliai ir turi teisę diktuoti sąlygas, dirbantieji džiaugiasi bent turėdami darbą ir nedrįsta įmonėse kurti PS, nedrįsta pakovoti už save, nes gali greitai atsidurti už įmonių vartų...
Esant tokiai situacijai, 2009 metų pabaigoje Elektrėnų regione teritoriniu principu įkurta pavienių žmonių Profesinė sąjunga. Pradžioje, padedant LPS „Solidarumas“ centro atstovams bei Elektrėnų PS koordinacinio centro pirmininkui M. Masiui, profsąjungiečiai studijavo Darbo kodeksą, PS Įstatymą bei Kolektyvinių sutarčių sudarymo principus. Įgiję patirties, padedant PS „Solidarumas“ respublikiniam ir vietiniam centrams, ėmėmės veiklos, dėl ko mes susibūrėme, t.y. savo narių gynybos. Džiaugiamės, kad ne vienam mūsų nariui sugebėjome padėti. Visai šiai veiklai impulsą paduodavo ir vadovavo mūsų pirmininkė Birutė Grybauskienė Grybauskienė.
Arčiau susipažinus, pamatėme, kad daugelis mūsiškių gyvena labai skurdžiai, jiems trūksta lėšų pragyvenimui, neturi kuo apsirengti ir aprengti šeimą. Kreipėmės į Lietuvos Raudonojo kryžiaus (LRK) Labdaros ir paramos fondą, prašydami paramos dėvėtais rūbais. Nudžiugome susipažinę su Soc. paramos ir slaugos administratore Zita Juškiene. Tikrai nedažnai tenka susidurti su tokiais nuoširdžiais, nesavanaudžiais žmonėmis. Ponia Zita stengėsi atsiliepti net į asmeninius mūsų skurdžiausių šeimų poreikius, ieškodama būtent tiems žmonėms labai reikalingų daiktų. O kiek džiaugsmo būna dalinant parvežtus rūbelius, avalynę, žaislus. Patalpa, kur sukrauta labdara, skamba nuo vaikučių čiauškėjimo ir juoko, kažką renkantis ir matuojantis.
Džiugu, kad mūsų nariai, nepavargdami dirba šioje veikloje - krauna maišus į transportą, parvežus iškrauna, tvarko, pagal reikalą perkraudinėja rūbus, kad žmonėms būtų patogiau rasti reikiamą daiktą. Ypatingai ačiū mūsų pirmininkei Birutei Grybauskienei, Ingai Šubinienei, daugiavaikei mamytei Laurai Baškevičienei, Birutei Justaitei, Irmai Giedraitienei. Ačiū mielai Zitai už jos nuoširdų triūsą, už jos norą padėti vargšams, negailint savo jėgų, nepaisant ne itin gerų darbo sąlygų.
Gerumo akcijų metu, kurias kasmet organizuojame prieš šventes, mes sužinome situaciją kaimuose ir nepamirštame vargingiausių savivaldybės šeimų. Netgi ir gatvėje sutikus nelaimingą dėl skurdo žmogų ar vaiką, kviečiame juos pasirinkti aprangos.
Pirmiausiai norim padėti žmonėms, neturintiems pajamų. Bet, jei sakykim, vienas šeimoje dirba už minimalią algą , o šeimoje auga vaikai – jie irgi sulaukia mūsų dėmesio. Ypač rūpinamės daugiavaikėmis šeimomis. Prieš keletą dienų parinkome rūbelių po namus vaikščiojusioms mergaitėms Sarai ir Irmai ir prašiusioms rūbelių, patalynės, nes jų namas sudegė. Šeima po gaisro persikėlė į Eišiškes, jos esančios septynios sesutės. Padedame seneliams – apie situaciją informaciją gauname iš socialinių darbuotojų. Ypatingai tais vargšais rūpinasi ir mums padeda socialinė darbuotoja Gražina Girsienė.
Reikalui esant, kai žmonės neturi galimybių atvažiuoti, labdarą vežam į namus. Mijaugonyse lankėme dvi šeimas, - viena šeima gyvena iš 320 Lt., kitoje trys žmonės gyvena iš mamos pensijos...
Taip kol kas gyvena Lietuvos vargšai. Ir kas liūdniausia, kad taip gyvena net ir vidurinioji klasė, dirbantys ir gaunantys atlyginimą žmonės. Sumokėjus didelius mokesčius, mažai kas belieka. O ką valgyti, kai viskas brangu ir kainos vis kyla ir kyla!
Ir džiaugsmo tik tiek, kiek telpa gerumo rankos delne, kitam ištiestos. Nors tai išmalda, bet ką darytume be jos ? Apie žmogaus orumą Laisvoje Lietuvoje belieka pamiršti...
Dar kartą ačiū visiems, kurie tiesia vargšams ranką su gerumu delne.
Zita Teresė Cibulskienė