.jpg)
Vilniui tapus Europos kultūros sostine ir Lietuvai minint šalies vardo tūkstantmetį, ketvirtadienį, birželio 18 d., 19 val. vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami į Vilniaus Šv. Kazimiero Bažnyčią (Didžioji g. 34), kur įvyks XVII – XVIII a. muzikos iš mišių ir giesmių rinkinio „Clavis coeli“ bei Braunsbergo vargonų tabulatūros koncertas.
Šis išskirtinis koncertas ypatingas jį parengusia bei atliekančia tarptautine muzikų komanda iš Lietuvos, Austrijos ir Pietų Korėjos. Tai Graco menų universitete dirigavimą, sakralinę muziką bei klavesiną studijuojantis lietuvis Vilimas Norkūnas, taip pat šiuo metu Grace studijuojantys – tenoras Andrejus Kalinovas iš Lietuvos ir fleitininkas Cham-Yi Park iš Pietų Korėjos, o be to, savo tarptautinę karjerą aktyviai plėtojančios Graco menų universiteto auklėtinės – sopranas Chirstine Pollerus ir mecosopranas Margot Oitzinger.
Tarptautinėje komandoje taip pat išgirsite Lietuvos muzikus – bosą Nerijų Masevičių, smuikininkes Vaidą Paukštienę ir Rimą Švėgždaitę, fagotininką Andrių Puplauskį ir puikiai klausytojams pažįstamus kolektyvus – vieną garsiausių Lietuvos kamerinių chorų „Aidija“ ir Vilniaus universiteto grigališkojo choralo giedotojų mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis“ vyrų grupę. Koncerto dirigentas – Romualdas Gražinis.
Kiti „Clavis coeli“ koncerte atliekami kūriniai – tai XVII a. pradžios baroko bažnytinės muzikos pavyzdžiai, savo gimimo laiku susiję su Olivos arba kitaip vadinamos Braunsbergo vargonų tabulatūros užrašymu, kuris datuojamas 1619 metais, bei keli kūriniai iš jos. Koncerto metu taip pat skambės S. Scheidt, J. Gallus, H. Schütz, J. Schop, C. Monteverdi, D. Castello ir M. Mielczewski kūriniai.
Koncerto pavadinimas „Clavis coeli“, lietuviškai reiškiantis „Dangaus raktas“, paimtas iš rankraštinio giesmyno, kuris surašytas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Gardino vienuolyne XVIII a., ir naudotas Lietuvos provincijos bernardinų arba pranciškonų observantų Gardine ir Vilniuje. Šiuo metu išlikęs giesmyno egzempliorius saugojamas Lietuvoje – M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos muzikos skyriuje.
Retame giesmyne surašytos tik nekintamos mišių giesmės, giedotos Lietuvoje ne tik XVIII, bet spėjama – ir XVII a., kurių bent du iš surašytų ciklų (pateikiama įprastiniais penkių dalių mišių ciklais – Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei) yra susiję ir su to meto Lietuva – vienos mišios pavadintos Gardino (Missa Grodnense), kitos – Vilniaus (Missa Vilnensis). Tris dalys iš Missa Vilnensis prikeltos vėlei suskambėjimui Vilniaus bažnyčioje.
