Kviečiame pamatyti, kaip moteris keitėsi bėgant metams.
Primename, kad kiek anksčiau moteris yra pasakojus apie prabėgusius metus.
Dainininkė sakė, kad jau seniai nebeskaičiuoja bėgančių metų ir stengiasi gyventi čia ir dabar: „Gyvenu šia minute, neskaičiuoju laiko ir gyvenu šia minute. Pamenu, kad anksčiau vyresni žmonės sakydavo, kad su metais labai greitai bėga laikas. Tai iš tiesų ir yra. Nespėji atsisukti, o jau žiema ir vėliau jau vasara.“
Atlikėja drauge su vyru augina 2 atžalas, kurios ir išmokina ją vertingų pamokų. „Antras vaikas man davė gyvenimiškų pamokų. Supratau, kad gyvenime nėra viskas taip lengva. Šie metai iš tos pusės buvo nelengvi. Vėliau prasidėjo karantinai ir sustojo darbai. Truputėli buvo panikos. Operacija irgi įvyko šiek tiek greičiau nei tikėjausi. Tokios buvo permainos šiemet. Truputį sumaišties metai“, – kalbėjo ji.
Tiesa, Irūna Puzaraitė-Čepononienė naujienų portalui tv3.lt yra kalbėjusi ir apie plaukų slinkimą.
papasakojo apie plaukų slinkimą ir su juo susijusias problemas ir sprendimus.
„Aš esu iš tų žmonių, kurie visą gyvenimą karts nuo karto pasiskundžia tokiu ūminiu plaukų slinkimu, bet paprastai tas plaukų slinkimas būdavo sezoniškas – pavasarį ir rudenį. Tekdavo tiesiog iškentėti tą etapą, nors man, kaip moteriai, jis būdavo skausmingas.
Griebdavausi įvairiausių priemonių – ko tik nesu išbandžiusi, netgi esu atradusi, kas tą plaukų slinkimą sustabdydavo, bet dabar turbūt turiu rimtesnių bėdų, nes mano plaukai labai intensyviai krenta ir bėga nuo manęs. Juos tenka netgi trumpinti, nes retėja galai ir neverta laikyti to ilgumo, kurį auginau apie 3 metus“, – apie paūmėjusią problemą užsiminė pašnekovė.
Tiesa, kaip sako ji pati, plaukai moteriai suteikia ne tik daugiau grožio ir moteriškumo, bet ir pasitikėjimo savimi.
„Esu tos nuomonės, kad visas moters išorinis grožis yra plaukai. Visada susidaro toks įspūdis, jei plaukai gražūs, sveiki ir vešlūs, tai su ja viskas gerai. Toks priminis vaizdelis pasižiūrėjus į moters plaukus“, – atskleidė ji.
Taip pat I. Puzaraitė-Čepononienė atskleidė, kad kelios priemonės jai buvo efektyviausios: „Pirmiausia reikia atlikti kraujo tyrimus, ką dabar darau ir aš. Yra rodiklis saricinas, jei jis žemas – gali daryti mezoterapiją, vartoti įvairiausius papildus, bet tai bus kova su vėjo malūnais. Pirmiausia reikia susitvarkyti su vidiniais dalykais. O paskui yra eilė dalykų, kuriuos išbandžiau ir kurie tikrai pasiteisino.“
„Biotinas, kuris eina kaip sudedamoji dalis į kitus papildus, labai padeda skatinti plaukų augimą ir stabdyti jų slinkimą. Man jis labai padėdavo.
Paskui, aišku, mezoterapijos, teko išbandyti procedūrą, kada iš kraujo atskiria plazmą ir ją suleidžia į galvos paodį. Ši procedūra nedaro stebuklų ir nepadeda visai atauginti plaukų, bet jis padeda išsaugoti esamo plaukų šaknį, kad ta šaknis būtų stipresnė. Tris procedūras jau padariau ir matau rezultatus, kad plaukų slinkimas mažėja. Ir, žinoma, man labai padeda ampulės į galvos odą, kurios taip pat stiprina plaukų šaknis“, – atskleidžia ji.
Irūna atvira nesanti viena tų moterų, kurios į lauką negali išeiti nepasigražinusios. Ji tikina savo išvaizdos kasdienybėje labai stipriai nesureikšminanti.
„Mano kasdienybė visiškai paprasta – naudoju tik veido kremus. Nebent kažkur einu, naudoju tik tušą blakstienoms. O jei keliauju į televizinius projektus ar koncertus, ten, aišku, turi gerai atrodyti ir išvaizda darosi itin svarbi“, – sako atlikėja.
Jaunystėje paaugliai yra linkę savo išvaizdą iškelti aukščiau kitų savybių. Tą sako pastebinti ir pati pašnekovė.
„Galbūt jaunesni žmonės išvaizdą tikrai sureikšmina. Kartais net pagaugais nueina oda žiūrint kaip dabar atrodo moksleivės. Aišku, mes irgi savo laikais žaisdavome su išvaizda, plaukus dažydavome, bet pas mus būdavo kažkokia riba. O dabar užtenka pažiūrėti į jaunas mergaites, paaugles, kurios ir plaukus prisiaugina, vaikšto su priaugintomis blakstienomis.
Pamenu, kad į mokyklą būdavo nepatogu eiti, jei pasidažydavau daugiau ar ryškiau. Ir žinoma, tėvai atidžiau ir griežčiau prižiūrėdavo. Dabar merginoss gyvena laisviau, laikai kitokie, bet ribos vis vien turi būti“, – tikina I. Puzaraitė.
