Ekspertai perspėja, kad internetas dėl didėjančio vaizdo transliacijų srauto po 2 metų gali sustoti.
Per artimiausius dvejus metus pasaulinis kompiuterių tinklas gali nustoti funkcionavęs: tokį pavojų kelia veržliai didėjantis videopaslaugų svetainių lankomumas, rašo britų dienraštis „The Telegraph“. Specialistai perspėja, kad dėl nepaprastai išaugusio tokių vaizdo transliavimo paslaugų, kaip „YouTube“ ir „iPlayer BBC“, skirtingus interneto segmentus jungiantys variniai kabeliai patiria dideles perkrovas.
Ekspertai perspėja, kad jei į pasaulinio tinklo infrastruktūros atnaujinimą nebus investuota milijardų dolerių, internetas gali sulėtėti ar net visiškai „pakibti“. Tokiu atveju pasekmės ekonomikai būtų katastrofiškos, teigia dienraštis.
Vienas JAV pramoninės grupės „Internet Innovation Alliance“, siekiančios globalios interneto modernizacijos, vadovų Larry Irvingas tvirtina, kad tokių miestų, kaip Londonas ar Niujorkas, gatvės buvo suprojektuotos atsižvelgiant į vienokį ar kitokį eismo intensyvumą. „Tam tikromis valandomis jomis įmanoma pasiekti kitą miesto dalį, o kitomis susidaro spūstys. Londonas „nepakimba“, gyvenimas tęsiasi, bet viskas sulėtėja. Kažkas panašaus vyksta ir su internetu“, - tvirtina jis.
Pasak dienraščio, skirtingų interneto segmentų ryšį užtikrina variniai kabeliai, kurie buvo skirti tik telefono pokalbiams. L. Irvingas teigia, kad dėl staigaus jais perduodamo vaizdo medžiagos srauto šuolio kyla realus šių kabelių perkrovimo pavojus.
Jis perspėja, kad internetu persiunčiamų duomenų apimtys JAV kasmet padidėja 50 proc., tuo tarpu pralaidos galimybės išauga tik 40 proc. D. Britanijoje padėtis beveik analogiška, pastebi dienraštis.
Ekspertai primena, kad neilgoje interneto istorijoje sykį jau buvo susidurta su panašiu iššūkiu. 1990 m. visa JAV interneto magistralėmis siųstų duomenų apimtis siekė 1 terabaitą (1 TB). 1991 m. jis padvigubėjo ir sudarė 2 TB. Apimtis dvigubai didėjo kasmet iki 1996-ųjų. O tada nutiko netikėtas dalykas – Amerikos interneto magistraliniais tinklais siunčiamų duomenų srautas šoktelėjo iki 1 500 TB per metus. Vėliau jis ir toliau sparčiai augo, tačiau grįžo į įprastines vėžes, t. y., kasmet padvigubėdavo. Ekspertai 1996-ųjų šuolį sieja su MP3 skaitmeninio garso suglaudinimo technologija. Tais metais ji buvo užpatentuota JAV, ir interneto vartotojai atrado stulbinamas muzikos siuntimosi ir saugojimo kompiuteriuose galimybes. Tam tikra prasme vaizdo paslaugos duomenų apimčių požiūriu pakartojo MP3 revoliuciją.
Jungtinėse Valstijose videoserverių lankomumas per pastaruosius 12 mėnesių nuolat didėjo. Interneto monitoringą vykdančios bendrovės „Hitwise“ duomenimis, vaizdo paslaugų resursų lankytojų skaičius išaugo 178 proc. Kai kuriais duomenimis, pernai vien tik „YouTube“ „suvalgė“ tiek resursų, kiek 2000 m. reikėdavo visam internetui.
„Regis, jau turime problemų. Vaikai sėdi „YouTube“, tėvai – įlindę į „iPlayer“, darbuojasi daug kitų paslaugų teikėjų, todėl viskas veikia labai lėtai“, - pastebi Londono „City University“ dėstantis technologijų ekspertas Billas Thompsonas.
Resursų deficitas didėja dar ir dėl to, kad kai kurie vartotojai „pumpuojasi“ turinį iš interneto ir persiuntinėja jį kitiems, rašo „The Telegraph“.
Interneto paslaugų teikėjams primygtinai siūloma investuoti milijardus svarų, kad varinius kabelius, kuriais signalas ateina iki pat vartotojų namų, pakeistų šviesolaidžiais.
Pasak dienraščio, šalies telekomunikacijų milžinė BT planuoja investuoti į tinklo infrastruktūros modernizavimą 10 milijardų svarų. Rekonstrukcijos planas bus pradėtas įgyvendinti dar šį mėnesį, tačiau baiminamasi, kad paklausos jis vis tiek nepatenkins.
„Kyla didelių investicijų poreikis. Varinių kabelių keitimas optiniais, komunikacijų atvedimas kuo arčiau vartotojo – visa tai kainuos milijardus svarų, be to, šias investicijas reikia užbaigti praktiškai per 10 metų“, – tvirtina D. Britanijos bendrovės „Broadband Stakeholder Group“ vadovas Anthony Walkeris, rašoma „The Telegraph“.
