„Studentams linkiu statyti taip, kad nebūtų gėda prieš savo vaikus. Tai, ką suprojektuojame ir pastatome, išlieka keliasdešimt metų. Tai – šalies brandos požymis“, – požiūrį į statybų verslą apibūdina „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Statybų bendrovės vadovas visą gyvenimą dirbo šioje srityje. Kodėl pasirinko būtent šią veiklą, sako nežinantis: dar mokykloje pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku statybose ir nuosekliai, be didesnių šuolių perėjo per visas pakopas: nuo paprasto darbininko iki brigadininko, vėliau – darbų vykdytojo, statybos vadovo, direktoriaus, o dabar eina generalinio direktoriais pareigas.
„Aštuoniolikos dar nežinojau, kur noriu studijuoti. Tuomet dirbau, klojau grindis ir parketą viename bute. Nukeliavau į visus Kauno fakultetus, jokios studijos lyg ir neužkabino. Vėliau pamaniau: jei jau dedu parketą, gal man į statybą reikia stoti? Ir jas pasirinkau“, – prisimena K. Vanagas. Ir iki šiol keisti veiklos sritį minčių nekilo.
Aplenkėme estus
Pašnekovas prisimena, kad pirmasis susidūrimas su skandinaviška verslo kultūra paliko didelį įspūdį.
„Tada man tai buvo kultūrinis šokas. Anksčiau statybose didžiausias viršininkas buvo tas, kuris garsiausiai rėkdavo, o skandinavai nerėkė, rodė daugiau pagarbos paprastiems darbuotojams, į juos nežiūrėjo iš aukšto“, – sako K. Vanagas.
Pasak jo, pagrindinis skirtumas tarp lietuvių ir skandinavų verslininkų – pastarieji nenori rezultato gauti „vakar“ ir supranta, kad norint pelnyti klientų pasitikėjimą atėjus į rinką reikia laiko. Mūsų šalies verslininkai, kurių nemažai priėmus nepriklausomybę milijonieriais tapo kone per naktį, ilgą laiką to nesuprato. Tiesa, dabar jau matyti pokyčių: kinta mūsų verslininkų suvokimas, verslo etika.
Suomių koncernui priklausanti „YIT Kausta“ pagelbės kitai skandinavų įmonės ateiti į mūsų šalį – pernai „YIT Kausta“ laimėjo konkursą statyti bendrovės IKEA prekybines patalpas Lietuvoje, o YIT koncernas IKEA statybų aikštelę pernai išrinko saugiausia iš visų YIT koncernui priklausančių statybos aikštelių, esančių keturiolikoje šalių.
K. Vanago nuomone, IKEA atėjimas – svarbus žingsnis Lietuvai, galintis turėti įtakos tam, kad ateityje į mūsų šalį suplauks ir daugiau investicijų.
„Tai, kad IKEA ateina ne pas latvius ar estus, man, kaip lietuviui, džiugu – pagal įvairią statistiką mus dažnai lenkia ne tik estai, bet ir ir latviai. Švedijos koncerno investicija bus kaip garantas, kad ir čia galima investuoti ir tos investicijos neprapuola“, – sako pašnekovas. Tiesa, ar ilgai džiaugsimės vieninteliai turintys IKEA Baltijos šalyse, dar neaišku: mat bendrovė turi planų plėstis ir į Latviją bei Estiją.
Karaliai mūrininkai
Sunkmečio pradžioje į „YIT Kaustą“ atėjęs K. Vanagas prisimena, kad dirbti tuomet sekėsi visai neblogai – ir čia pasitarnavo skandinavų patirtis: „YIT Kausta“ buvo pirmoji bendrovė, kuri nuleido būsto kainas. Tai lėmė, kad į 2008–2009 metus pavyko įžengti su beveik tuščiu butų portfeliu. Tiesa, neišvengta ir nuostolių – teko įšaldyti kelis projektus, bet jie nebuvo labai dideli. Pasak pašnekovo, sunkmečiu bendrovė kiek pakeitė veiklos kryptį: statybos vyko vangiai, todėl buvo labiau koncentruotasi į rangos paslaugas.
Žvelgdamas atgal į auksinius statybų laikus K. Vanagas svarsto, kad skaudus nusileidimas nuo kalno visam statybų sektoriui buvo neišvengiamas: paprasti mūrininkai negalėjo visuomet gauti penkiaženklių atlyginimų.
„Proporcija buvo gerokai per didelė: tuomet mūrininkai buvo darbo rinkos karaliai ir dievai, jų atlyginimai – penkiaženkliai: uždirbo daugiau nei direktoriai, bet viskas turėjo grįžti į savo vietas“, – sako „YIT Kaustos“ vadovas. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad ir dabartinė situacija statybų rinkoje nėra normali – esą, šio sektoriaus darbuotojai pastaruoju metu gauna vienus mažiausių atlyginimų Lietuvoje.
K. Vanago nuomone, Lietuvos statybų ir NT rinka didesnį atsigavimą turėtų pajusti 2015 ar 2016-aisiais, kai jau bus paskirstyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos parama.
Ateitimi dar netikime
Pasak jo, iš bendros situacijos NT rinkoje galime spręsti ir apie lietuvių lūkesčius bei tikėjimą šalies ateitimi. Deja, kol kas atrodo, kad jis nėra tvirtas.
„Pernai sandorių skaičius NT rinkoje buvo rekordinis. Aišku, daug kas įsigijo sklypus, bet buvo labai daug perkama seno būsto. Jį žmonės perka, nes bijo: jei nori naujo, dažnai reikia imti paskolą iš banko ir įsipareigoti. Gyventojai nežino, ar po penkerių metų bus Lietuvoje, todėl jo neperka. Senam būstui užtenka ir savų lėšų, o po 3–4 metų, jei matys, kad nėra Lietuvoje ateities, žmogus butą parduos už mažiau, nei pirko, ir patirs truputį mažesnį nuostolį“, – sako K. Vanagas ir priduria, kad kai žmonės pradės tikėti valstybe ir žinos, kad čia gyvens po dešimties metų ir augins vaikus, kitaip elgsis ir su investicijomis.
Vis dėlto, pasak „YIT Kaustos“ vadovo, nepaisant dar kol kas niūrokų gyventojų nuotaikų, Lietuvoje gyventi gerai ir kurti klestintį verslą galima: nereikia laukti, kol mumis pasirūpins valstybė ar kas nors kitas. Užuot taip darę, turime žiūrėti, kaip sukurti, kaip pateikti rinkai produktą ar paslaugą.
„Verslo kūrimas šalyje panašus į darbą įmonėje – vieni joje prisitaiko ir pasiekia gerų rezultatų, o kitiems neišeina, migruoja iš vienos įmonės į kitą arba išvažiuoja dirbti į kitą šalį. Tai normalu, nesame nevienodi – vienam geriau dirbti iš ryto, kitas „pelėda“ – dirba vakare. Bet kas dirba, tam atlyginama“, – įsitikinęs K. Vanagas.
Laikas keisti
Paklaustas apie jau ne pirmus metus neišsemiamą temą – renovaciją, kurios svarbą pabrėžia ir naujoji vyriausybė, K. Vanagas sako nesąs tikras, ar renovuotuose namuose norės kurtis jaunos šeimos.
„Mikrorajonai, kuriuose ketinama daryti renovaciją buvo statyti trumpesniam laikotarpiui. Jie ne tik techniškai nusidėvėję, bet ir morališkai pasenę. Kyla klausimas, ar jaunimas gyventų tokiuose namuose“, – svarsto pašnekovas.
Pasak jo, namai senuosiuose mikrorajonuose (kaip Žirmūnai ar Antakalnis) buvo statyti su nedidelėmis aikštelėmis, prie kurių turėjo stovėti keli žiguliai ar moskvičiai, o dabar jaunos šeimos turi bent po dvi mašinas, nėra kur jų statyti.
K. Vanago nuomone, galima būtų apsvarstyti ir kitą alternatyvą: naujų namų statybą, kuri dabar sėkmingai vykdoma Maskvoje.
„Aišku, būtų brangiau nugriauti ir viską statyti iš naujo. Bet turime pripažinti, kad būstas per 40–50 metų susidėvėjo ir galbūt reikia statyti kitą, – svarsto K. Vanagas. – Kažkada nuosavų namų stogas buvo dengiamas šiferiu, visi supranta, kad jį reikia pakeisti. Panašiai yra ir su senais butais.“
CV: Kęstutis vanagas
1971 m. gimė Kaune
1994 m. įgijo inžinieriaus kvalifikaciją Kauno technologijų universiteto Statybos fakultete, vėliau baigė magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete
2002–2007m. dirbo įmonėje „Skanska statyba“, (persivadino į „Construktus“)
2008 m. baigė tarptautinę verslo administravimo programą BMI
Nuo 2008 m. įsidarbino „YIT Kaustoje“
Nuo 2010 m. dirba „YIT Kausta“ generaliniu direktoriumi
Faktai: YIT Kausta
„YIT Kaustos“ gyvavimo pradžia laikomi 1966-ieji, kai buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas
1999 m. bendrovė AB „Kausta“ tapo YIT grupės nare ir 2004 m. buvo suteiktas pavadinimas AB „YIT Kausta“
Pernai Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotame konkurse „Metų gaminys 2012“ Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras bei UAB „Ivabaltė“ žemės ūkio technikos centras Kėdainių rajone įvertinti aukso medaliais
Tarptautinei YIT korporacijai priklausančiose įmonėse 14-oje šalių dirba apie 26 tūkstančiai darbuotojų.
Paulius Grinkevičius
