Buvusi „Google“ vadybininkė ir dabartinė „Yahoo!“ generalinė direktorė apie technologinių kompanijų verslą, bendradarbius ir valdžios atstovus.
Marissa Mayer pradėjo dirbti kompanijoje „Google“ 1999 metais, tapdama 20-ąja jos darbuotoja, ir „išaugo“ iki vienos iš pagrindinių jos vadovių. Kompanijoje ji buvo atsakinga už „Google Maps“, „Google Books“, „iGoogle“, „Gmail“ ir kuravo pagrindinio „Google“ puslapio kūrimą. O 2012 metų liepą, būdama šeštą mėnesį nėščia, pradėjo vadovauti „Yahoo!“, ir tai tapo sensacija šioje šakoje. Jos kaip vadovės tikslas – įkvėpti gyvybės legendinei technologijų kompanijai, kurios visi nuopelnai, tenka pripažinti, jau praeityje.
Mano karjera – dar iki šiol yra procesas. Ji rutuliojasi.
Žmonės dažnai neįvertina sunkaus darbo vaidmens. Norint tapti sėkmingai dirbančiu, reikia įdėti didžiules pastangas.
Technologijų kompanijos gyvena talento dėka ir miršta, kada jo nėra. Todėl kada pradedama kalbėti apie talentų karą, kada geriausi specialistai pradeda pereiti iš vienos kompanijos į kitą, tai reiškia, kad prasidėjo antroji banga.
Atėjusi į „Yahoo!“ aš pradėjau nuo žmonių. Aš norėjau paversti kompaniją geriausia darboviete, kad žmonės norėtų ten pakliūti ir ten dirbti.
Kompanijos darbuotojai, ypač jauni, nori kažko daugiau, ne vien tik atlyginimo. Jie nori pajusti, kad jų darbas yra reikšmingas.
„Yahoo!“ suformuluos vartojamąjį internetą kaip šimtų milijonų viso pasaulio vartotojų kasdienius įpročius.Tam, kad sukeltume grandininę augimo reakciją, mes išskyrėme kokią dešimtį gaminių, kiekvienas iš kurių – koks nors kasdienis įprotis, ir nusprendėme į juos sutelkti jėgas.
Aš matau realią [Yahoo!] vystymo galimybę štai kur: aptarnauti kasdienius žmonių įpročius turinio požiūriu – naujienos, sportas, žaidimai, finansai, paieška, paštas, grupės. [Turint tokį turinį], galima padaryti didelį verslą.
Nuostabu stebėti, kaip keičiasi bangos internete ir technologijose. Pirmąja banga buvo pati „Yahoo!“, katalogas su visais tais puslapiais, atitikamai sudarytas. Bet kada Internetas išaugo, baigėsi katalogų laikas ir prasidėjo paieška. Sekančia, trečiąja banga tapo socialiniai tinklai, o dabar, aš manau, stiprėja mobilioji banga.
Mano darbuotojai, tikriausiai, apibūdintų mano vadovavimo stilių kaip „casual“ (iš anksto neapgalvotą), bet kartu ir pedantišką. Manau, kad yra nepaprastai svarbūs visi neformalūs momentai, ir aš dažnai organizuoju neformalius susitikimus.
Labai svarbus dalykas yra atvirumas, visi turi žinoti, ką aš galvoju, kokie mano motyvai – tai suteikia organizacijai stabilumo.
Aš dažnai išsakau savo nuomonę, bet darau tai ne visuomet, aš taip pat noriu išmokti klausytis kitų. Man tai sudėtinga – išlaikyti teisingą pusiausvyrą. Aš noriu pravesti susirinkimą efektingai, bet tuo pačiu metu leisti visiems pasisakyti.
Kolegose aš labiausiai vertinu sugebėjimą priimti teisingą sprendimą, padaryti teisingą pasirinkimą.
Aš netikiu, kad yra kažkokia teisinga darbo ir gyvenimo pusiausvyra – kiekvienam ji sava. Svarbu surasti savąjį ritmą, o tam reikia suprasti, kas tau yra ypač nemalonu, ir vengti to. Aš mėgstu tyrinėti pasaulį. Man būtina kartą per keturis mėnesius paimti savaitę atostogų ir kažkur važiuoti, kur aš dar nebuvau. Grįžtu aš atjaunėjusi, pilna jėgų ir jaučiuosi užtikrinčiau, kadangi visą savaitę be manęs viskas klostėsi gerai.
Aš dalyvavau kuriant tiek gaminių ir kompanijų, kad norėčiau sukurti savo kompaniją.
Laimė ir sėkmė yra greta. Man laimė – tai sėkmė.
Mane labai jaudina vaidmuo, kurį „Google“ vaidina šiandieniniame pasaulyje. Kompanija daro įtaką žmonių gyvenimui, suteikia jiems informacijos, padėdama susirasti geriausią darbą, gauti geriausią išsilavinimą, geriausią gydymą. Informacija – visko pagrindas.
Aš nelaikau savęs feministe. Aš, aišku, už lygiateisiškumą. <…> Bet aš neturiu tos aktyvistėms būdingos energijos, kuri asocijuojasi su feminizmu. Deja, pats žodis „feminizmas“ įgavo neigiamą prasmę. Šiandien pasaulyje moterys turi didžiules galimybes, ir pozityvi energija turi daugiau prasmės, negu negatyvi.
Pažiūrėkite, kiek moterų direktorių tarybose ir vadovaujančiuose verslo postuose – jų viso labo keletas žmonių. Ir kad jų būtų daugiau, turi įvykti sisteminiai ir kultūriniai pokyčiai.
Pakol aš pati nepasidariau profesionale kompanijoje „Google“, aš nesupratau, kad reikia palaikyti moteris, dirbančias IT srityje. Mane palaikė, bet aš dar nežinojau, kad tai netipiška.
Su vaiku man lengva. Su vaiku viskas pasirodė žymiai paprasčiau, negu buvo kalbama.
Šaltiniai: www.bostonglobe.com/magazine; www.forbes.com; http://littlepinkbook.com; www.huffingtonpost.com
