Apmirusios, ištuštėjusios šalies didmiesčių pagrindinės gatvės akis bado ne tik tų miestų gyventojams, bet ir turistams. Vilniaus Gedimino prospektas buvo pagrindinė miesto arterija, bet tai jau praeitis. Į Kauną pasigrožėti Laisvės alėja savaitgaliais net vilniečiai atvažiuodavo, o kas iš jos likę dabar? Dviejų didžiųjų Lietuvos miestų trauka ir žavesys išblėso - į retus praeivius žvelgia tik tuščios vitrinos. Tai - tarsi vos kvėpuojančio šalies ūkio veidrodis. Tačiau miestų galvos nenori pasiduoti. Kurpiami keisti planai, kaip atgaivinti vaiduoklius.
Reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą atgaivinti vaiduoklį Gedimino prospektą įsileidžiant į jį automobilius, sostinės gyventojai jau rengia protesto akcijas. Jų įsitikinimu, intensyvesnis eismas Gedimino prospekte turės tik neigiamų padarinių: taps triukšmingiau, bus labiau teršiamas oras. Esą kad nemokšiškų valdžios sprendimų baigiama numarinti centrinė sostinės gatvė taptų “gyvesnė", atvirkščiai, transporto eismą reikia riboti, o ne intensyvinti jį. Reikia sudaryti palankesnes sąlygas verslininkams plėtoti verslą, karpyti mokesčius už pastatų nuomą, organizuoti patrauklius renginius, o ne eismui degti žalią šviesą. Akcijos “Gyvuok, Gedimino prospekte!" organizatoriai viliasi, kad valdžia savo sprendimą atšauks.
“To prašė, pageidavo žmonės, kurie ten dirba, - pareiškė Vilniaus meras Vilius Navickas, paprašytas paaiškinti sprendimą pailginti transporto judėjimo Gedimino prospekte valandas. - Reikia į bendruomenės prašymus atsižvelgti. Prašė ir važinėti ilgiau leisti, ir mokesčius mažinti, ir automobilius prospekte leisti statyti. Atsižvelgėme į jų prašymus, tik automobilių statyti nebus leidžiama."
Meras nenorėjo sutikti, kad automobilių eismo suintensyvinimas ne padės merdintį prospektą prikelti, o, priešingai, dar labiau jį nuo miestiečių atstums.
Kauniečiai nepritaria
Prieš keletą metų Kauno Laisvės alėjos atnaujinimo idėjos viešąjį konkursą laimėjo kaunietis architektas Šarūnas Kiaunė. Jo parengtame Laisvės alėjos rekonstrukcijos techniniame projekte buvo numatyta vienoje alėjos pusėje sudaryti galimybę automobiliams statyti.
“Mes ne Laisvės alėjos gaivinimu užsiėmėme, o tik gatvės rekonstrukciją darėme, - pabrėžė architektas. - Matėme, kas Vilniuje atsitiko uždraudus eismą Gedimino prospekte, todėl kilo mintis vienoje alėjos pusėje leisti statyti automobilius. Bet ne visą parą, o tik vakare, nuo 19 valandos. Kai ji ištuštėja. Kad žmonės galėtų arčiau kavinių ar restoranų automobilius pasistatyti."
Išgirdusi apie tokius planus Kauno visuomenė pasišiaušė. Ji tam kategoriškai nepritarė.
“Kad miestiečiai nepritarė, dar ne viskas, - šyptelėjo Š.Kiaunė. - Miesto taryba turi apsispręsti. Jei nutars, kad tokio “parkavimo" reikia, taip ir bus."
Kiek Kauno savivaldybė patuštino ir taip varganą biudžetą, sumokėdama už parengtą projektą, architektas atskleisti atsisakė. “Paslaptis, kiek man sumokėjo, nesakysiu", - pareiškė jis.
Regis, 80 tūkstančių litų - tiek, “Vakaro žinių" duomenimis, šis projektas atsiėjo Kauno savivaldybei - paleisti vėjais, nes miesto valdžios atstovai irgi linkę manyti, kad Laisvės alėjoje automobiliams - ne vieta.
Pėsčiųjų gatvės - pasididžiavimas
Palangos pažiba - Jono Basanavičiaus gatvė. Nemaža jos dalis skirta tik pėstiesiems. O gal ir čia rezgami planai kurortą atgaivinti, minėtą gatvę atiduodant automobilininkams? Kad atvykėliams turistams būtų patogiau Palangos tiltą pasiekti, arčiau kavinės ar restorano įsitaisyti?
“Ką jūs kalbate, būtų didžiausias absurdas, nelogiška! - nusistebėjo Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Robertas Kudzevičius. - Negirdėjau apie tokius planus ir nemanau, kad kam nors į galvą toks siūlymas šautų. Kam transportas šitoje gatvėje reikalingas? Kokią naudą jis duotų? Kuo pagyvintų? Atvirkščiai - tik orą terštų ir pėstiesiems kiek nepatogumų sukeltų! Ne, ne!"
Šiauliečiai irgi griežtai nusistatę prieš pėsčiųjų bulvaro pritaikymą vairuotojų reikmėms.
“Mes antri, o gal net pirmi tuometinėje Tarybų Sąjungoje tokią pėsčiųjų alėją įsirengėme, tai - miesto pasididžiavimas, jokiu būdu nereikia nieko keisti, - siūlymo pėsčiųjų gatvėje leisti važinėti automobiliams kratėsi šio miesto laikinoji vyriausioji architektė Egidė Butkė. - Automobilių eismas pėsčiųjų gatvėje ją ne pagyvintų, o, priešingai, sumenkintų! Kvailystė būtų taip elgtis."
Miesto atstovė pasidžiaugė, kad du trečdaliai pėsčiųjų alėjos jau renovuota, puikūs vaizdai esą traukia iš tolo. Ir verslas čia klesti. “Šią miesto dalį valdžia atgaivino priimdama atitinkamus sprendimus mokesčių sistemoje, - pabrėžė valdininkė. - Subalansuoti mokesčiai verslininkams - štai kas svarbiausia, siekiant pritraukti miestiečius, suteikti miestui ar atskiroms jo dalims daugiau gyvybės. Tik jau ne automobilių eismo atkūrimas tam gali turėti teigiamos įtakos."
Gal prieš penkerius metus vienas tuometės Šiaulių valdžios atstovas esą buvo pateikęs siūlymą pėsčiųjų alėjoje atkurti automobilių eismą, tačiau sulaukė ne pritarimo, o kolegų pašaipų.
Automobiliais miestui gyvybės neįkvėpsi
Vytautas GALVONAS - Seimo narys:
Man keisti valdžios siūlymai apmirusias miestų pėsčiųjų gatves bandyti atgaivinti atnaujinant jose automobilių eismą. Remiantis tokia logika, būtų geriausia į Vilniaus Gedimino prospektą perkelti Gariūnus. Oho, kaip prospektas atsigautų! O jei rimtai, visame pasaulyje miestų centruose, senamiesčiuose veikia tik mažos parduotuvėlės, vadinamieji butikai. Tas sukuria savotišką atmosferą, suteikia jaukumo, žavesio, patrauklumo - tik ne automobilių eismas tą savitumą miesto daliai sukuria.
Prieš porą mėnesių perėjau Gedimino prospektu ir suskaičiavau: 15 parduotuvių uždaryta. Patalpos arba išnuomojamos, arba parduodamos, arba neva remontas vyksta, kurio nematyti. Neišsimoka verslininkai, todėl ir nutraukia veiklą. Tas pats ir Kaune - naujasis prekybos centras visą Laisvės alėją susiurbė. Ir nieko keista. Kai čia pat - didžiuliai muziejus primenantys prekybos centrai - kas eis į Gedimino prospektą ar Laisvės alėją? Ypač kai patalpų nuomos kainos šiose gatvėse - kosminės. Todėl, mano nuomone, pirmiausia reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui plėtoti, o ne tikėtis, kad, atvėrus duris transportui, tos gatvės staiga ims ir pagyvės. Prisikels iš numirusiųjų.
Susidaro įspūdis, kad valdžia šią problemą bando spręsti nuo kito galo. Dar tiksliau: iš pradžių tą miesto arteriją nutraukia, gyvastį sunaikina, o paskui bando prikelti. Bet kai Vyriausybėje ir savivaldybės institucijose dirba ne verslininkai, ne praktikai, o teoretikai, kitaip ir būti negali. Vien teoriniais modeliais vadovaudamiesi nieko nepasieksime.
Transporto eismo ribojimai Europos didmiesčiuose
Kopenhaga (Danija) - Stroget kvartalas, esantis miesto centre, apimantis šešias gatves - viena seniausių ir didžiausių pėsčiųjų zonų Europoje. Automobilių eismas uždraustas 1962 metais. Nuo to laiko zona vis plėtėsi. Šiuo metu ji - apie 100 tūkst. kvadratinių metrų.
Viena (Austrija) - Autofreie Muster Siedlung Floridsdorf - žaliųjų partijos inicijuotas gyvenamųjų namų kvartalo be automobilių projektas.
Lionas (Prancūzija) - uždaryta dalis senamiesčio bei dvi pagrindinės prekybos gatvės (Rue de la Republique ir Rue Victor-Hugo).
Amsterdamas (Olandija) - uždaryta pagrindinė turistų gatvė Kalverstraat, prekybos zona.
Ryga (Latvija) - įvažiavimas į senamiestį mokamas, kai kur reikia leidimų.
Talinas (Estija) - uždarytas senamiestis.
Lydsas (Didžioji Britanija) - eismas draudžiamas beveik visame miesto centre.
Krokuva (Lenkija) - didelė zona be automobilių aplink centrinę senamiesčio aikštę.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
