„Šios nuotraukos – ne meninės. Tai ne žymių Čekijos fotografų darbai. Tai nuotraukos, kurias darė tuometinės Čekoslovakijos saugumo tarnybos darbuotojai. Jose užfisuoti žmonės, kuriuos saugumas sekė kaip komunistinio režimo priešus”, – pristatydamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse atidaromą parodą „Žvilgsnis į Prahą per slaptosios policijos objektyvą” sakė Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje p. Bohumil Mazánek.
Nuotraukos, pasak parodos organizatorių, gana tiksliai atspindi XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių Čekoslovakijos realijas. Tai sustingęs pasaulis, kai „egzistencija nusmuko iki biologinio vegetavimo lygio“, kaip jį apibūdino Vaclavas Havelas savo laiške Gustavui Husakui 1975 metais.
„Paradoksalu, kad vieninteliai, kurie nuotraukose atrodo gana atsipalaidavę, yra kaip tie, kuriuos sekė Čekoslovakijos saugumo tarnyba (STB) – tie, kurių sekimui STB panaudodavo dešimtis agentų, fiksavo pačias banaliausias jų privataus gyvenimo situacijas. Nepaisant to, nuotraukose jie šypsosi, net ir žiūrėdami į slaptuosius fotografus nesutrinka, nors žino, kad jų buvimas šalia – ne atsitiktinumas”, – tokiais žodžiais pristatoma paroda, atskleidžianti totalų savo šalies piliečių sekimą tuometinėje socialistinėje Čekoslovakijoje.
Žiauriausias buvo Rumunijos režimas
,,Slaptosios tarnybos veikė visame buvusiame sovietiniame bloke. Tai Vokietijos „Stasi”, Rumunijos „Securitate“, Sovietų Sąjungos KGB ir kitos. Vienas iš pagrindinių visų represinių organizacijų tikslų buvo kitaminčių persekiojimas”, – sakė parodos atidaryme dalyvavęs Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis.
Pasak jo, šių organizacijų veikla įvairiose šalyse nedaug kuo skyrėsi, o metodai taip pat buvo panašūs. „Tai sekimas, slaptos kratos, slaptas fotografavimas, pasiklausymas. Tačiau buvo ir skirtumų. Pavyzdžiui, Vokietijos demokratinės respublikos (DDR) „Stasi” turėjo sukaupusi stiklainiuose labai didelę žmonių kvapų kolekciją. Skyrėsi ir represinių struktūrų veiklos mastai. Žinome apie kitaminčių persekiojimą Sovietų Sąjungoje, Lietuvoje, tačiau pats brutaliausias ir žiauriausias buvo Rumunijos režimas, kuris represavo daugybę asmenų”, – sakė jis.
E. Peikštenis pasakojo, kad saugumo struktūros visose sovietinėse šalyse naudojo moderniausią to meto įrangą. „Nuo senų laikų Vokietija garsėjo savo fotoaparatais, ir DDR slaptoji tarnyba „Stasi” naudojosi vienais iš geriausių fotoaparatų. O mūsų muziejuje eksponuojama pasiklausymo įranga buvo pagaminta Lenkijoje, nes įvairių šalių slaptosios struktūros dalindavosi geriausia aparatūra”, – sakė jis ir pridūrė, kad jo vadovaujamame muziejuje sukaupta medžiaga liudija, jog totalus žmonių sekimas vyko ir Lietuvoje – iki pat nepriklausomybės atkūrimo.
Parodą „Žvilgsnis į Prahą per slaptosios policijos objektyvą”, kuri jau buvo eksponuojama Briuselyje, Vašingtone, Stokholme, Niujorke, Berlyne, Bukarešte, Melburne ir daugelyje kitų pasaulio vietų, parengė Čekijos Totalitarinių režimų tyrimo institutas, bendradarbiaudamas su šios šalies saugumo tarnybų archyvu.
