„Pase man 23-eji, bet daug kas duoda 32-u“, - taip savo prisistatymą pradėjo studentas iš Kauno.
Jis nuo mažų dienų svajojo tapti policininku. Tačiau atsitiko taip, kad Osvaldo tėtis, bažnyčios vargonininkas, į namus vieną dieną atsinešė sintezatorių. Nuolat girdėdamas, kaip tėtis repetuoja giesmeles, Osvaldas pats išmoko mintinai visas giesmes. Tada jam tėtis pasiūlė nueiti į mišias.
„Jis pasiklausė, suprato, kad balsą turiu. Nuėjom į mišias, kai aš užgiedojau visos močiutės verkė“, - savo pirmą sąlytį su muzika prisiminė vyras, kurį močiutės iškart pakrikštijo būsimuoju kunigėliu.
Kunigu Osvaldas netapo, tačiau su parapijos klebono palaiminimu, buvo išleistas į muzikos mokslus. Klasikinės muzikos gerbėjas paliko gerą įspūdį vertinimo komisijai: „Koks tu velnias“, - taip vaikino talentą įvertino laidos prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.