Ši meilė buvo kiek sunkesnė, o ir pamokų, bandydama pamilti save, Dovilė gavo tikrai ne vieną. Tačiau mergina šiandien šypsosi – sporto klubas jai tapo tarsi antraisiais namais.
Pirmasis apsilankymas sporto klube – dėl staiga priaugto svorio
D. Rimkevičiūtė sporto klube „Gymplius“ praleidžia tikrai nemažai laiko, tačiau visa tai – dar šiek tiek nauja. „Daugelis klausia, ar sportuoju nuo vaikystės. O kartais net iškart ima taip galvoti. Tačiau nė velnio – sportuoti pradėjau gal tik nuo 19-os metų. Anksčiau viskas užsibaigdavo mokykloje, kūno kultūros pamokomis. Apie jokią jogą ar svorių kilnojimą nė nebuvo kalbos. Tikriausiai, ne tokioje šeimoje augau – juk viską atsinešame būtent iš ten“, – pasakoti pradeda mergina.
Mintis apie sporto salę jai atėjo studijų metas, kai staiga suprato, jog priaugo nemažai svorio. „Mano didžiausias pasiektas svoris, prieš 3-4 metus, buvo 71 kilogramas. Šią vasarą ir vėl tiek svėriau“, – sako mergina.
Tiesa, dabar tie kilogramai atrodo visai kitaip, nei tuo metu, kai Dovilė pirmąkart nusprendė apsilankyti sporto salėje.
„Iškart noriu pasakyti, kad nesu trenerė – tiesiog savamokslė. Žinių sėmiausi iš „YouTube“ ir „Instagram“, tačiau jau truputį apie sportą nusimanau. Pastebėjau, kad daugelis labai koncentruojasi į svorį, tačiau jis tikrai nėra svarbiausias. Nesvarbu, ką matai užlipęs ant svarstyklių. Prieš kelis metus sverdama 71 kilogramą aš buvau daug pilnesnė – raumeninės masės turėjau daug mažiau. Šiandien sveriu gal apie 66 kilogramus, tačiau raumeninės masės turiu kur kas daugiau, todėl ir atrodau kitaip“ , – apie pokyčius kalba ji.
Sportuoja ne tik dėl savęs
D. Rimkevičiūtė nuoširdi – sportuoti, nepaisant to, kad tai tapo jos nauja aistra, tikrai ne visada turi noro. Tačiau dėl vienos priežasties leisti sau nepasirodyti sporto klube ji tiesiog nebegali.
„Su kai kuriais treneriais atsirado toks ryšys, kad man pasidarytų gėda, jei neateičiau į treniruotę. Būtent todėl kartais ima atrodyti, kad sportuoju net ne dėl savęs, o dėl jų. Nesvarbu, kad tai – grupinės treniruotės. Treneriams jaučiu didžiulę pagarbą, nes supratau, kiek daug savęs jie į tai įdeda“, – savo potyriais dalijosi ji.
Taip pat mergina pataria labiau atkreipti dėmesį, kam skiriate savo dėmesį: „Kartais nebūna nuotaikos sportuoti, bet tuomet man į galvą ateina mintis: „Dovile, ar tikrai tu neturi 20 minučių? Mažiau laiko prie telefono ar televizijos, socialinių tinklų, ir tikrai rasi tas 20 minučių“.
Dovilė pasakojo, kad kiekvieną savaitę sportuoja skirtingai, o ir tikslaus skaičiaus, kiek kartų turėtų apsilankyti sporto klube, ji teigia neturinti.
„Kartais sportuoju 4, kartais 6 kartus. Būna ir taip, kad sporto salėje neapsilankau, tačiau pėsčiomis nueinu 7-10 kilometrų. Visai neseniai reikėjo rinktis – ar važiuoti viešuoju transportu ir sėdėti kamščiuose, ar eiti pėščiomis ir taip netgi sutaupyti laiko? Pasirinkau antrąjį variantą ir staip sudeginau kalorijas. Stengiuosi rasti aukso viduriuką“ , – sakė ji.
Dovilė pabrėžia, kad sportuoti lengviau, kai turi tikslą. „Einu į grupines treniruotes, o taip pat atskirai dar dirbu ir salėje. Turiu 2 tikslus – mažinti riebalinį sluoksnį ir auginti raumeninę masę. Žinoma, mes visi svajojame apie tobulą pilvo presą, tačiau be pagalbos virtuvėje tai yra neįmanoma. Per savaitę turiu 2-3 kardio treniruotes ir 1-2 su svoriais“, – savo rutiną atskleidė ji.
Sveikai maitintis trukdo meilė desertams
Dainininkė pabrėžia, kad vien sportuoti – negana, norint pasiekti rezultatų, svarbu nepamiršti ir to, ką valgote.
„Stengiuosi suvartoti kuo daugiau baltymų, nes jie – svarbiausi, jei nori auginti raumenis. Bet esu didelė saldėsių mėgėja, todėl bandau atrasti sveikesnę nesveiko maisto alternatyvą. Pavyzdžiui, gerdama kavą vietoje kondensuoto pieno renkuosi proteiną. Vietoje sausainių – trapučius. Sveikai maitintis yra lengva, nes yra begalės receptų, bet išsiugdyti tą valią, kad valgyčiau sveikai – jau ne taip paprasta“, – savo sunkumais pasidalijo Dovilė.
Mergina pabrėžia ir tai, kad svarbu nustoti save graužti, jei nusprendžiate kažkuo pasimėgauti – kitaip nepajusite jokio malonumo, o ir sportuoti noras bus daug mažesnis.
„Pastebėjau, kad kuo labiau save graužiu, tuo didesnis nenoras atsiranda sportuoti. Po „cheatinimo“ į salę eidavau per prievartą, nes juk reikia sudeginti tai, ką suvalgiau! Dabar pakeičiau savo mąstymą, nes nuo jo, manau, viskas ir prasideda“ , – sako mergina.
Mergina prideda, kad tai liečia ne tik sportą ir mitybą – svarbu suprasti, kad aplinkiniai taip pat nėra idealūs: „Manau, kad nuolatinis savęs peikimas atsiranda ir dėl socialinių tinklų, kuriuose mes matome, kokie visi tobuli, kaip jie viską spėja, suderina ir šeimas, ir karjerą. Žmonės ten atrodo kaip nulieti, tačiau iš tiesų viskas yra filtras. Kai tai suvoki – kad galbūt nuotraukoje pagautas tik gražus kampas ir kad dar 20 nuotraukų prieš tai dienos šviesos taip ir neišvys – viskas pasikeičia.“
Praeityje – skaudžios pamokos
Tačiau dėl to, kad imtų galvoti taip, kaip dabar, projekto „Aš – superhitas“ dalyvei teko nemažai pasistengti. Vis daugiau merginų ima kalbėti apie mitybos sutrikimus, Dovilė – ne išimtis.
Su tuo susidūriau, kai man buvo 15 metų. Pagal kūno masės indeksą tuo metu svėriau per mažai. Žinoma, ir mano mityba buvo ne kokia – paskutinis maistas būdavo 18 valandą, o 22 valandą eidavau miegoti su skaudančiu skrandžiu. Valgydavau labai sočius pusryčius ir pietus, bet vakare beveik nieko neimdavau į burną. Tuo metu buvau 170 centrimetų ūgio, o svėriau gal tik 47 kilogramus“, – skaudžią praeitį prisiminė ji.
Viskas pasikeitė tada, kai jauna mergina apsilankė pas gydytoją, kuri iškart perspėjo, jog jos svoris yra per mažas. Išsigandusi Dovilė ir vėl ėmė normaliau valgyti, ir taip per savaitę priaugo 5 kilogramus. „Tada pamenu, ir vėl jaučiau šoką – per savaitę tiek kilogramų? Tačiau po kelių mėnesių tas baisus laikotarpis praėjo – svarbiausia buvo pradėti normaliai maitintis“, – teigė ji.
Dabar D. Rimkevičiūtė laiminga, nes rado aukso viduriuką, o tiems, kurie to dar ieško, ji pataria: „Neseniai perskaičiau gerą frazę – tikslas yra išmokti džiaugtis kelione. Kartais mes galvojame, kad tik pasiekę savo išsikeltus tikslus tapsime laimingais. Tačiau tokiu būdu mes pamirštame visą kelionę, tuos mažus momentus. Svarbu mokėti džiaugtis ir dabartimi. Su sportu yra taip pat – išsikelkite tikslus, tačiau savęs paklauskite, kodėl tai darote. Svarbu suprasti, kad sportas neapsiriboja tik sporto sale. Jei sunku pradėti nuo to, ieškokite to, kas tiks ir patiks būtent jums“, – siūlo ji.
