JAV atstovų teigimu, Turkija sutelkė didelį spec. pajėgų ir artilerijos kiekį netoli Kobani miesto (Sirijos pasienio su Turkija teritorija), kuriame daugiausiai gyvena kurdai. Manoma, kad netrukus bus pradėta karinė operacija. „Mes tai sekame ir kviečiame visas puses susilaikyti nuo eskalacijos“, – aiškino vienas iš WSJ pašnekovų.
2019-aisiais jau užėmė dalį Sirijos teritorijos
Toks karinių pajėgų sutelkimas, prasidėjęs žlugus Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado režimui, panašus į Turkijos kariuomenės veiksmus prieš įsiveržiant į Sirijos šiaurės rytų teritoriją 2019 m.
Tuomet Turkija užėmė dalį Sirijos teritorijos, paversdama ją savo buferine zona nuo aktyvių karo veiksmų pačioje Sirijoje.
„Sirijos demokratinės jėgos“ jau kreipėsi į išrinktąjį JAV prezidentą, kad šis paveiktų Turkiją ir užkardytų galimą kurdų kontroliuojamų teritorijų puolimą.
Kurdų pajėgas Sirijoje daugelį metų palaikė ir aprūpino karine technika JAV, tačiau po Rusijos intervencijos Sirijoje amerikiečių įtaka regione, o kartu ir kurdų pozicijos, susilpnėjo.
EK vadovė surengė susitikimą su Turkijos prezidentu R. T. Erdoganu
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį surengė susitikimą su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu po Sirijos prezidento Basharo al Assado nuvertimo.
Diplomatinė misija Ankaroje vykdoma po to, kai EK paskelbė „oro tilto“ operacijos pradžią, kurios tikslas – per Turkiją į Siriją nugabenti pradinį 50 tonų medicininių reikmių paramos paketą.
EK pranešime skelbė, jog pagalba iš Europos Sąjungos (ES) sandėlių Dubajuje bus nuskraidinta į Adaną pietinėje Turkijos dalyje, o tada paskirstytas Sirijoje. Pridurta, jog operacija turėtų prasidėti artimiausiomis dienomis.
Jungtinių Tautų (JT) humanitarinė agentūra OCHA teigia, jog virš milijono žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, buvo vėl išstumti iš namų po to, kai B. al Assado režimą nuvertė sukilėlių jėgos, kurias rėmė Ankara.
Turkija šeštadienį vėl atidarė ambasadą Damaske ir pasižadėjo bendradarbiauti su naująja pereinamojo laikotarpio administracija.
Šalis, turinti ilgą pasienio su Sirija ruožą, tapo daugiau kaip trijų milijonų sirų pabėgėlių namais nuo pat pilietinio karo pradžios 2011-aisiais.
Jų buvimas Turkijoje kėlė vis didesnį nepasitenkinimą ir tapo politiniu galvos skausmu, kuris pakenkė R. T. Erdoganui pernai vykusiuose prezidento rinkimuose.
Pagal 2016-aisiais įtvirtintą susitarimą su ES, Turkija sutiko priimti Sirijos pabėgėlius mainais į finansinę pagalbą ir kitas paskatas.
Tačiau Turkijos prezidentas dažnai grasino Briuseliui vėl sudarysiantis sąlygas migrantams plūsti į Europą, jei jo šaliai nebus suteikiama papildoma parama.
Vizito Ankaroje 2021-aisiais metu surengtose derybose su R. T. Erdoganu U. von der Leyen neturėjo kur atsisėsti. Tai tapo žinoma kaip „sofagate“ skandalas.
Būdama pirmąja moterimi EK pirmininko poste, ji kaltino seksizmą, sakydama: „Taip atsitiko todėl, kad esu moteris.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
