Kad JAV pretekstas pulti Iraką buvo miglotas, buvo žinoma dar svetainei „Wikileaks“ nepaviešinus karo Irake žiaurumų. Bet svetainės kūrėjai įsitikinę – pasauliui reikia priminti karo Irake klaidas. Tik, rodos, tai dar ne viskas – „Wikileaks“ žada porciją informacijos apie Rusiją.
Karo pretekstas miglotas
391 832 dokumentai, kuriuos paviešino „Wikileaks“, įrodė, kad masinio naikinimo ginklo kūrimu Irakas tikrai neužsiėmė. Tuo 2003 m. Irako diktatorių Saddamą Husseiną kaltino George'o W. Busho administracija.
Tačiau dokumentai atskleidė, kad amerikiečiai baiminosi dėl šalyje dar nuo Irako karo su Iranu laikų likusio cheminio ginklo, neva šis gali patekti į rankas „Al Qaeda“ ar šiitų maištininkams, remiamiems Irano. Remiantis nutekinta informacija, amunicijos Irake iš tiesų buvo rasta. Tačiau ekspertų neįtikina teiginys, kad būtent šis cheminio ginklo kiekis galėjo būti rimtas pagrindas surengti invaziją.
Tuo tarpu informacija, paviešinusi sąjungininkų karių slėptas irakiečių civilių žūtis, kankinimą ir privačių saugos kompanijų savivalę, ekspertų vertinimu, svarbesnė, nes patvirtina, kad žiaurių klaidų ir šiame kare nebuvo išvengta.
Būtent reaguodama į pasirodžiusią informaciją Irako Vyriausybė pareiškė pradėsianti dar vieną tyrimą dėl buvusios JAV privačios saugumo firmos „Blackwater“ veiklos šalyje. Remiantis „Wikileaks“ dokumentais, šios firmos darbuotojai kaltinami nužudę 17 beginklių irakiečių.
Abejoja „Wikileaks“ misija
Vis dėlto stebėtojai, kaip ir paviešinus Afganistano karo medžiagą, vėl pabrėžė, kad nieko naujo dokumentai nesako. Esą tiek apie abejotinus teiginius dėl Irako turimų masinio naikinimo ginklų, tiek apie Irano keliamą pavojų ar privačių saugos firmų abejotiną veiklą buvo žinoma.
Tad vis pasigirsta kalbų, kad „Wikileaks“ misija viešinti slaptus dokumentus darosi beprasmė. Kritikų teigimu, įtarimą kelia pernelyg didelis svetainės susidomėjimas būtent amerikiečių žvalgybos dokumentais.
Be to, pasak skeptikų, „Wikileaks“ vengia viešinti mažesnės svarbos informaciją, kurią galėtų suteikti šaltiniai mažesnėse pasaulio šalyse. Būtent todėl britų žiniasklaida pabrėžė, kad per pastaruosius mėnesius „Wikileaks“ neteko nemažos dalies savo rėmėjų.
Nauja porcija informacijos
Nepaisant to, „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as gynė savo misiją. Duodamas interviu vienam Didžiosios Britanijos dienraščiui jis pabrėžė, kad „Wikileaks“ nepagrįstai šmeižiama. Esą svetainė negina užkulisinių interesų.
„Per pastaruosius 4 metus publikavome pranešimus iš kone 100 šalių, nuo Niujorko iki Nairobio. Bet mes turime prioritetus“, – sakė „Wikileaks“ bosas. Jis pridūrė, kad nesirenka dokumentų, kuriuos reikia viešinti, o kurių - ne.
Lyg paneigdamas kritiką, kad viešina tik amerikiečių žvalgybos dokumentus, J. Assange'as dienraščiui „Izvestija“ pareiškė, kad kita “„Wikileaks“ “auka“ bus Rusija.
„Mes turime medžiagos apie Rusiją, tačiau ne tiek, kiek norėtume turėti, – tvirtino „Wikileaks“ vadovas, nors nedetalizavo, kokią medžiagą ketina viešinti. – Faktas tas, kad daugelis šaltinių yra tik rusų kalba, o tai riboja mūsų galimybes. Nepaisant to, amerikiečiai vėl mus išgelbėjo. Jie suteikė mums galimybę iškapstyti pakankamai medžiagos apie Rusiją“.
Asmeninis gyvenimas
CNN televizijos pokalbių laidoje paklaustas apie savo asmeninį gyvenimą „Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange'as nutraukė interviu ir išėjo iš salės. 39 m. australas Švedijoje rugsėjį buvo apkaltintas dviejų moterų išprievartavimu.
Kai CNN žurnalistė paklausė J. Assange'o apie jam Švedijoje pateiktus kaltinimus, vyras įsiuto ir pareiškė, kad apie savo asmeninį gyvenimą nekalbės. Jis iki šiol tvirtina, kad su dviem jį išprievartavimu kaltinančiomis švedėmis mylėjosi abipusiu sutarimu.
Tuo tarpu abi moterys sutartinai tvirtina, kad J. Assange'as, santykiaudamas su jomis, atsisakė naudotis prezervatyvu, o po lytinio akto nesutiko pasitikrinti, ar neserga lytiniu būdu plintančiomis ligomis, todėl jomis pasinaudojo.