Naujas Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo archyvas leidžia iš arčiau susipažinti su prieglobsčio Jungtinėse Valstijose pasiprašiusio lietuvio jūreivio Simo Kudirkos istorija ir KGB pastangomis užkirsti kelią jo išlaisvinimui.
Pirmadienį veikti pradėjusiame WikiLeaks sudarytame archyve yra nuorodos į kelis šimtus telegramų apie lietuvį, kurį amerikiečiai iš pradžių grąžino sovietams, tačiau vėliau daug prisidėjo, kad jis 1974 metais būtų paleistas iš sovietų kalėjimo ir išvyktų į JAV.
Diplomatinėse telegramose aprašomos pastangos grąžinti JAV pilietybę jūreivio motinai Marijai Šulskienei ir susitikti su pačiu kalintu S.Kudirka. Vyrui motinos pilietybė leido taip pat tapti Jungtinių Valstijų piliečiu.
1974 metų kovo 12 dienos dokumente aprašomas pokalbis tarp tuometinio JAV ambasadoriaus Maskvoje ir Kongreso nario Roberto Hanrahano, kuris skambino motinos M.Šulskienės vardu, prašydamas įsikišti, kad jai būtų leista išvykti iš Lietuvos.
"Yra baimės, kad jai gresia pavojus dėl sūnaus", - rašoma Maskvoje parengtame dokumente.
"Ambasadorius atsakė, kad ambasada darys viską, kas įmanoma pagelbėti, bet teigė, kad ambasadai tokiu atveju gali būti nelengva, nes sovietų vyriausybė turbūt sakys, kad tokie asmenys kaip ponia Kudirka yra tik sovietų pilietė", - teigiama telegramoje.
Vėlesniuose dokumentuose aprašoma, kaip sovietų milicija kelis kartus sutrukdė patekti į ambasadą M.Šulskienės pilietybės klausimą su JAV diplomatais norėjusiam aptarti disidentui Sergejui Kovaliovui.
Dokumentai rodo, kad balandį JAV Valstybės departamentas parengė instrukciją, kaip bendrauti su spauda dėl M.Šulskienės atvejo. Pareigūnams nurodyta informuoti spaudą, kad "jei ji nurodys savo tapatybę kaip Brukline gimusio asmens, ambasadai suteikta teisė išduoti jai Jungtinių Valstijų pasą".
Vėliau diplomatai aprašė, kaip sovietai trukdė M.Šulskienei atvykti į JAV ambasadą Maskvoje - S.Kovaliovas ambasadą informavo, kad balandžio 28 dieną jai neišduoti bilietai į Maskvą Vilniaus geležinkelio stotyje.
Gegužės 10 dienos telegramoje JAV Valstybės departamentas pažymi, kad JAV spaudos dėmesį patraukė galimybė, jog Amerikos pilietybės prašys ir tuomet kalinamas S.Kudirka.
Tolesni dokumentai aprašo galiausiai įvykusį moters apsilankymą ambasadoje gegužės 17-osios vakarą. "Nors ponia Šulskienė buvo šiek tiek nervinga atvykusi į ambasadą ir dviejų valandų interviu pradžioje, pabaigoje ji atrodė gana atsipalaidavusi ir gana geros nuotaikos", - 1974 metų gegužės 17 dieną rašė JAV diplomatai.
Nustatę, kad moteris gimusi JAV, diplomatai nusprendė, kad ji gali atgauti JAV pilietybę. Diplomatai įvertino, kad, atsižvelgiant į motinos pilietybę, JAV pilietybę gali turėti ir pats S.Kudirka.
Dokumentai parodo, kad M.Šulskienė susidūrė su sunkumais, siekdama gauti sovietinę išvykimo vizą. Apie tai diplomatams papasakojo S.Kovaliovas. Anot pasakojimo, moterį keletą kartu aplankė KGB pareigūnai, kurie perspėjo ją niekur nevykti.
"Jie pasakė, kad "žino iš JAV spaudos", jog ji nori nusivežti sūnų į JAV, ir perspėjo, kad šiuo atveju "jai nepasiseks". Tuomet jie pabandė įtikinti, kad jei atsisakys šių ketinimų, jai bus leista gauti laišką iš sūnaus ir su juo galėtų būti surengtas susitikimas", - rašoma ambasados dokumente.
Po tokių žingsnių JAV ambasada pateikė notą, kuria išsakoma parama M.Šulskienės siekiui išvykti į JAV. Į tai sovietų diplomatas sureagavo grąžindamas notą ir atsakydamas, kad būtų "provokatyvu" šį klausimą pakelti į politinį lygį.
Anot dokumentų, sovietai kėlė kliūčių JAV konsuliniams pareigūnams bandant aplankyti moterį Griškabūdyje. "Užsienio reikalų ministerijos protokolo skyrius informavo ambasadą apie neigiamą atsakymą siūlomai kelionei į Griškabūdį, nes kaimas esantis uždaroje teritorijoje", - rašoma JAV ambasados dokumente.
Reaguodamas į tai JAV Valstybės departamentas perspėjo, kad ir jie gali peržiūrėti savo politiką dėl sovietų konsulinių pareigūnų kelionių Jungtinėse Valstijose. Vėliau JAV diplomatas su moterimi susitiko Vilniuje.
Nagrinėdama galimybę suteikti JAV pilietybę pačiam S.Kudirkai, ambasada nurodė galinti prašyti, jog konsulas susitiktų su kalinamu S.Kudirka, ir jis tuomet galėtų pateikti prašymą užregistruoti jį JAV piliečiu, net ir kalinimo vietoje.
Ilgai negaudamas atsakymo į prašymą JAV konsuliniams pareigūnams susitikti su S.Kudirka, JAV Valstybės departamentas pareiškė sovietams laikantis S.Kudirką JAV piliečiu ir kad "šia byla asmeniškai rūpinasi valstybės sekretorius Henry Kissinger (Henris Kisindžeris) ir grupė žinomų senatorių ir kongresmenų".
Galiausiai rugpjūčio pabaigoje JAV diplomatai gavo neoficialų patvirtinimą iš sovietų, kad S.Kudirka buvo paleistas, vėliau sulaukė žinių ir apie sovietų leidimą jam išvykti iš Sovietų Sąjungos.
S.Kudirka su žmona, motina ir dviem vaikais į Niujorką atvyko lapkričio 5 dieną.
"Jei bus paklausti spaudos, Baltieji rūmai ketina atsakyti, kad prezidentas su visais amerikiečiais sveikina Kudirką ir visą šeimą JAV ir yra patenkintas tokiu sovietų gestu", - rašoma lapkričio 6 dienos AJV Valstybės departamento telegramoje.
S.Kudirka 1970 metų lapkritį per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą perėjo į JAV kranto apsaugos laivą ir paprašė politinio prieglobsčio. Tačiau netrukus amerikiečių į laivą įleistų sovietų pareigūnų jis buvo sulaikytas ir prievarta grąžintas į Sovietų Sąjungos laivą.
Amerikiečių ir sovietų veiksmus tuomet pasmerkė didžiausi JAV laikraščiai, vyko protesto demonstracijos. 1971 metais jis buvo nuteistas 10 metų kalėti.
1930 metais gimęs S.Kudirka nuo 2000 metų gyvena Lietuvoje.
