Visi žmonės – Dievai, besielgiantys kaip žmonės. Dievai – paprasti žmonės, besielgiantys, kaip Dievai.
Rytų išmintis
Dalios Grybauskaitės triumfo žygis – jau įvykęs faktas. Nors rinkėjų aktyvumas nebuvo didelis – prezidentą išrinko tik daugiau nei pusė visų rinkėjų – pergalė ir žmonių pasitikėjimas naująja valstybės vadove daro įspūdį.
Atvykę į Lietuvą AFP žurnalistai netgi apibūdino išrinktają prezidentę Dalią Grybauskaitę kaip „pasižyminčią Mahatmos Gandžio (Mahatma Gandhi) atsidavimu kitiems.“ Jeigu ji iš tiesų turėtų bent nedidelę dalį to žymaus žmogaus savybių – Lietuvai tai būtų nepaprastai didelė sėkmė. Tačiau kol kas apie tai kalbėti anksti. Žmogus vertinamas pagal darbus. Kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė pasakė daug teisingų žodžių. Ar prezidentė Dalia Grybauskaitė bent dalį jų pavers darbais – pamatysime. Žmonės ja patikėjo. Per pastaruosius dešimtmečius matėme labai daug neįvykdytų priešrinkiminių pažadų ir tuščio kalbėjimo. Todėl nėra lengva patikėti, kad šįkart bus kitaip.
Rinkimų kampanijos metu rašėme apie Dalios Grybauskaitės biografijos vingius. Liko neatsakytų klausimų, baltų dėmių.
Kaip žmogus tikrai nesiimčiau vertinti ir teisti kito žmogaus, gyvenusio sovietinėje visuomenėje taip, kaip jam ėjosi gyventi. Tačiau prezidento rinkimų kontekste klausimai kandidatei buvo aktualūs. Žmonės turi teisę žinoti, vertinti, užduoti klausimus.
Geriausia būtų, jei išrinktoji prezidentė pati mums viską papasakotų. Ir ši istorija būtų baigta.
Dalia Grybauskaitė teigė, jog išstojo iš TSKP, kai LKP atskiskyrė nuo TSKP. Tačiau jokių šio fakto įrodymų nepateikta. Belieka pasikliauti išrinktosios prezidentės žodžiu.
LKP ir TSKP „skyrybos“ įvyko 1989 m. gruodžio 19 d. LKP XX-ojo suvažiavimo metu. Didžioji LKP dalis nusprendė atsiskirti, o Maskvai ištikimi delegatai įkūrė atskirą TSKP organizaciją žmonių pramintą „platformininkais“.
Dalios Grybauskaitės Vilniaus aukštosios partinės mokyklos darbuotojo byloje yra partinės mokyklos vadovų pasirašytas įsakymas Nr. 193 dėl priedo prie atlyginimo Daliai Grybauskaitei paskyrimo. Įsakymo data – 1989 metų gruodžio 29. Jau buvo praėję dešimt dienų nuo LKP atsiskyrimo nuo TSKP. Jei tuo metu Dalia Grybauskaitė būtų parašiusi pareiškimą ir palikusi sovietų kompartiją – kažin, ar toks įsakymas būtų buvęs parašytas? Nes Vilniaus partinę mokyklą kontroliavo būtent minėtieji “platformininkai“.
Gal būt kandidatė į prezidentus apsisprendė palikti TSKP šiek tiek vėliau? To mes nežinome. Pati D.Grybauskaitė nemėgsta daugiažodžiauti.
Dar yra klausimėlių dėl oficialiai pateiktos biografijos netikslumų, bet palikime tai.
Be jokios abejonės, Dalia Grybauskaitė buvo „sistemos“ kandidatė. Ir visas jos gyvenimas, visi užimti postai – buvimas “sistemoje”. Ją laimina oligarchai, kairieji ir dešinieji, “sistemos” krikštatėviai. Gal tai šiek tiek apsimestinis laiminimas “iš reikalo”, bet jis yra.
Įvykus rinkimams, nesinori gręžiotis į praeitį. Dalios Grybauskaitės buvimas „sistemoje“ visiškai nereiškia galutinio ir neskundžiamo nuosprendžio, kaip mūsų administraciniuose teismuose. Kaip tik dabar jai atsirado patogi proga užbrėžti raudoną liniją ir pradėti naują etapą. Norisi tikėti ir laukti iš D.Grybauskaitės konkrečių darbų. Bet jeigu su Dalios Grybauskaitės pasirodymu S.Daukanto aikštėje bus iš esmės institucionalizuota jau ir taip de facto veikianti “valdoma demokratija” – tada mūsų laukia dar vienas nusivylimas.
Tačiau jie (“sistema”) nesupranta vieno dalyko. Kai tik Dalia Grybauskaitė pasieks aukščiausią postą – ji taps sistema pati sau. Būdama labai savarankiškas, stiprus, darbštus, nuosekliai savo tikslų siekiantis žmogus, Dalia Grybauskaitė gali tapti politinės traukos centru ir autoritetu – Mahatmos Gandžio ir Margaret Thatcher deriniu.
Tada jau “sistema” turės prie jos derintis, o “sistema” to daryti nepratusi ir nemoka. Taigi mūsų lauks įdomūs laikai. Vis dėlto Dalia Grybauskaitė – ne Valdas Adamkus. Priešstatos ir kovos atrodo neišvengiamos – gal net seimo paleidimai bei inicijuojami referendumai. Ji tikrai nuolankiai neišsėdės Valdo Adamkaus jai sušildytame soste.
Šiandien Dalios Grybauskaitės kalbos patinka žmonėms. Minėtiems AFP korespondentams ji sako: "Esu labai atvira, tiesmuka, o kartai galbūt net per daug atvira. Sakau tik tai, ką galvoju, ir tai ne visiems patinka. Tikiu skaidrumu ir reikalausiu šios savybės iš visų. Nevertinu melagių ir vėluojančiųjų". Taip aiškiai ir paprastai iki jos dar niekas nekalbėjo. Ir žmonėms patinka toks tonas, toks kalbėjimas. Žmonės pasiilgo realaus vertybinio pasirinkimo.
Išrinktoji prezidentė neieško žodžio kišenėje, kartais suteikdama peno ir humoro laidoms. Taip buvo, kai Panevėžyje anksčiau laiko laidojo pensininkus, arba štai toks išrinktosios prezidentės ekspromtas: “Tą atsakomybės ir vilties naštą, kurią Lietuvos žmonės nutarė, kad skirs man, esu pasirengusi nešti kartu su visais”.
Kai kurios frazės primena Vladimiro Putino stilių, pavyzdžiui: “Kas gali būti, tas bus, o kas negali, to nebus.” Šiek tiek primena ir Rytų išminčių posakius. Ir tai, matyt, žmonėms turėtų patikti. Malonu matyti gyvą improvizuojantį žmogų, o ne “teisingą” televizinį įvaizdį. Kalba gyvas žmogus ir tai greičiau sukelia simpatiją bei lengvą šypsnį, nei pasmerkimą.
Po rinkimų visa Lietuva pradėjo medaus mėnesį. Norisi daugiau šypsotis ir džiaugtis pavasariu. Suvokiant, kad kiekvienas žmogus nėra nei teigiamas nei neigiamas, jis yra tiesiog žmogus, su savo charakteriu, klaidomis ir privalumais.
Kaip elgsis Dalia Grybauskaitė pasiekusi aukščiausią šalies postą – galbūt žino tik pati Dalia Grybauskaitė. Ir visa Lietuva šiandien jai linki sėkmės.
