Mūsų kasdienį elgesį „reglamentuoja“ aibė taisyklių, instrukcijų, nurodančių, kaip dera elgtis, o kaip ne. Natūralu, ne visos jos rašytinės – tiesiog jau tapusios elgesio normomis. Tačiau ne be reikalo visos taisyklės turi išimčių.
Viena tokių – kaip nerašytinę taisyklę sumanyta paversti rašytine. Situacija komiška, arba – tragikomiška. Mat uolus studentas, stengdamasis nuosekliai ir skrupulingai taisyklės punktų laikytis, gali... (išvadas darykite patys).
Tiesa, dėkojame skaitytojui Tadui už atsiųstą informaciją. Nepatvirtintų šaltinių duomenimis, šis „reglamentas“ kabo viename iš Kauno miesto universiteto bendrabučių. Panašu, kad ten ugdomas preciziškai išauklėtas jaunimas.
Gerų emocijų! Ir sėkmės vykdant taisykles. Pastaba: kalba netaisyta.
„Naudojimosi išvietėmis taisyklės
1. Išvietė visada turi būti švari.
2. Į išvietės pisuarus ir unitazus negalima mesti šiukšlių, skudurų, nuorūkų, degtukų, maisto atliekų.
3. Naudotis unitazu reikia neužlipant ant jo su kojomis, o atsisėdus kaip ant kėdės visu svoriu taip, kad sėdmenys glaudžiai gaubtų medinį unitazo padėklą. Reikia laikytis tiesiai ir sėdantis visiškai nesiremti kojomis, o palengva, pakėlus jas nuo grindų, visą kūno svorį perkelti į sėdmenis, rankas padėti ant išskėstų kelių. Sėdėsena būtina pasiekti, kad išmatos patektų į unitazo duobę, o ne ant lentos, tuo pačiu reikia stengtis, kad ant jos nevarvėtų šlapimas, todėl būtina tąjį organą prilaikyti ranka ir nutaikyti jį į unitazą.
4. Naudojantis pisuaru, reikia prie jo prisiglausti, net pasiremti keliais, pasilenkus į priekį išsitraukti visą šlapinimosi organą, truputį nulenkti žemyn ir viską išleisti iki paskutinio lašo. Nueiti nuo pisuaro nebaigus šlapintis ir taškyti ant grindų šlapimą griežtai draudžiama.
Ūkio dalies vedėjas„
