Europos centrinio banko prezidentas Vimas Duisenbergas (Wim Duisenberg) pareiškė, jog krintančios naftos kainos ir sustiprėjęs euras silpnina infliacijos įtampą. Šis pareiškimas sustiprino rinkos viltis, kad šią savaitę bankas apkarpys palūkanų normas.
"Pastaraisiais mėnesiais infliacijos įtampa reikšmingai sumažėjo", - Berlyne vykstančioje tarptautinėje pinigų politikos konferencijoje sakė ECB vadovas.
V. Duisenbergo (Wim Duisenberg) pareiškimas pabrangino euro zonos palūkanų normų išankstinius sandorius iki didžiausios sutartinės kainos, o dvejų metų apmokėjimo termino obligacijų pelningumas prieš pakildamas nukrito iki rekordiškai žemų 1,98 proc.
Pasak ECB prezidento, silpsta darbo užmokesčio įtampa, sustiprėjęs euras mažina importo kainas, o vartojimo kainų augimas šiais metais turėtų dar labiau sulėtėti. Visi šie požymiai rodo banką turint erdvės mažinti palūkanų normas ir tuo būdu paskatinti kol kas neryškų euro zonos atsigavimą.
"Tikimės, kad vartojimo kainų infliacija, pasvyravusi ties 2 proc. ateinančius keletą mėnesių, reikšmingiau nukris 2004 metais", - sakė V. Duisenbergas (Wim Duisenberg).
"Investec" vyriausiasis ekonomistas Filipas Šo (Philip Shaw) teigė: "V. Duisenbergas (Wim Duisenberg) labiau akcentavo reikšmingą infliacijos nuosmukį, o tai prisideda prie (palūkanų) normų mažinimo ketvirtadienį motyvų".
Po ECB vadovo kalbėjęs Vokietijos centrinio banko - Bundesbanko - prezidentas Ernstas Veltekė (Ernst Welteke) pratęsė mintį apie krintančią infliaciją, teigdamas, jog jo šalyje gali būti švelni, tačiau nekenksminga defliacija. Pasak E. Veltekės (Ernst Welteke), Vokietijoje, kurią dėl vartotojus atbaidančios ir gamybą mažinančios defliacijos pavojaus neseniai įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), infliacijos tiesiog nėra.
"Vis dėlto negalime visiškai atmesti galimybės, kad Vokietija gali patirti nedidelės defliacijos laikotarpį - šią grėsmę kartu lemia gili pasitikėjimo krizė, euro brangimas ir neigiama atlyginimų rizika, - aiškino Bundesbanko prezidentas. - Labai mažai tikėtina, kad Vokietija patirtų kenksmingą defliaciją".
Anot E. Veltekės (Ernst Welteke), skirtingai nuo Japonijos, kurioje defliacija įsigalėjo, Vokietijoje niekad nebuvo nekilnojamojo turto kainų bumo, bankai švarino savo paskolų portfelius, juos tinkamai stebėjo priežiūros tarnybos, o visa šalis "taikėsi prie struktūrinių pokyčių".
V. Duisenbergas (Wim Duisenberg) savo ruožtu sakė, jog euro zonos ekonominis augimas (kurį iki šiol stabdė netikrumas dėl karo Irake, bendrovių paskolų restruktūrizavimas ir kylančios naftos kainos) turėtų paspartėti. "Tikimės šiokio tokio pagreitėjimo antrąjį šių metų pusmetį, o vėliau - ir dar didesnio", - nurodė ECB vadovas.
Jo nuomone, pastaraisiais mėnesiais ekonominiai duomenys buvo gana prieštaringi, tai apsunkino ECB pastangas įvertinti augimo kryptį ir atsigavimo stiprumą. Be to, anot V. Duisenbergo (Wim Duisenberg), šiuo metu palūkanų normos yra pakankamai žemos, kad skatintų verslo investicijų ir vartojimo rinkos suaktyvėjimą.
Rinkos dalyvių manymu, ketvirtadienį vyksiančiame ECB posėdyje kils aršūs ginčai, ar euro zoną reikia suaktyvinti puse procento sumažintomis palūkanų normomis. Bankas taip pat gali nuspręsti normas apkarpyti tik 25 baziniais punktais, kol padėtis taps aiškesnė.
Be to, V. Duisenbergas (Wim Duisenberg) savo kalboje pasinaudojo galimybe papriekaištauti kai kurių euro zonos šalių finansų ministrams, nesugebantiems suvaldyti biudžetų deficito. Tuo tarpu Prancūzijos centrinio banko vadovas Žanas Klodas Trišė (Jean-Claude Trichet) toje pačioje konferencijoje teigė, jog Europos pinigų sąjungai būtinos pagrįstos vidutinės trukmės strategijos, kurios padidintų ekonominio augimo pagrindu laikomą pasitikėjimą.
Reuters-ELTA
