Vilniečiai pateko į ULEB taurės ketvirtfinalį, nugalėję Salonikų komandą „Aris“ 81:77. Tai faktas, su kuriuo nepasiginčysi, o juk nugalėtojai neteisiami. Graikai iki paskutinės sekundės turėjo galimybę pakreipti svarstykles savo naudai. Tai irgi faktas, dėl kurio labai girti „Lietuvos rytą“ už pergalę neverta.
Po rungtynių įvykius aikštelėje labai vykusiai apibūdino Robertas Štelmaheris. Pasak jo, mačas priminė sūpuokles. Peršasi mintis, kad vilniečiai vis dar nėra tokia komanda, kokia galėtų būti. Tam tikrose atkarpose jiems puikiai pavyksta kažkuris žaidimo komponentas, jo dėka ekipa žaidžia gerai. Paskui varžovai prisitaiko ir prasideda problemos. Bent jau taip buvo abejose rungtynėse prieš graikus. Tiesa, nereikia labai daug norėti iš komandos, kuri prieš atkrintamąsias varžybas netenka trenerio ir lyderio.
Pirmose aštuntfinalio rungtynėse pagrindinis ginklas buvo aukštaūgių žaidimas. Vakar (02.08) viskas vyko atvirkščiai. Aukštaūgiai lindėjo šešėlyje, o aikštelėje karaliavo snaiperiai. Tritaškiai metimai ir buvo tas komponentas, dėl kurio vilniečiai arba nutoldavo, arba įkrisdavo į duobę. Nes iš toli vilniečiai mėtė labai daug. 28 kartus jie bandė pataikyti tritaškius ir tik 20 kartų – dvitaškius. Pirmame kėlinyje, kai šeši tolimi metimai pasiekė tikslą, vilniečiai nutolo. Paskui sekė 10 nepataikymų. Rezultatas – svečių spurtas.
Po pertraukos vaizdas pasikartojo. Tritaškių lavina, ir „Lietuvos rytas“ jau pirmauja 10 taškų. Sugedus taikikliui, vilniečiai kurį laiką ir toliau atkakliai mėtė, bet nepataikė. Graikai vėl perėmė iniciatyvą. Laimei, lemiamu momentu metikai atliko savo darbą. Du taiklūs Simo Jasaičio ir vienas Andriaus Šležo tritaškis persvėrė rezultatą.
28 tolimi metimai rodo problemas po krepšiu. Graikai laimėjo kovą dėl kamuolių ir puikiai uždarė savo baudos aikštelę. Be to, netekus Fredericko Houso, nelabai beliko kam ten veržtis. O aukštaūgius vilniečiai išnaudojo labai blogai. Tai – penas Tomo Mahoričiaus apmąstymams, nes tolimi metimai – ne pats patikimiausias ginklas.
„Lietuvos rytas“ pradėjo rungtynes tuo pačiu starto penketu, kaip ir Graikijoje. Ilgą laiką kartojosi dar vienas dalykas. Atsarginiai tris kėlinius tik gadino žaidimą. Tragiškas žaidėjų nuo suolelio pasirodymas buvo tikras peilis Salonikuose. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie vakarykštes rungtynes, jei ne ketvirtas kėlinys. Po rungtynių T. Mahoričius teigė, kad atsarginiams buvo sunku įsijungti į žaidimą, kai graikai pradėjo vytis „Lietuvos rytą“. Apskritai, jo nuomone, itin sėkminga mačo pradžia dažniausiai būna pavojinga, nes prarandama koncentracija. Gaila, bet „Lietuvos rytui“ tai irgi taikytina.
Slovėną reiktų pagirti už tai, kad operatyviai reagavo į įvykius aikštelėje. Šiaip jau laiku paprašyti minutės pertraukėlės nėra didelis menas, bet kai kurie treneriai, vadovaujantys stipriausioms Lietuvos komandoms, net to nesugeba (krepšinio gerbėjai ir be pavardžių minėjimo tikriausiai supras, kas turimas omenyje). Pasiteisino ir sprendimas ketvirtajame kėlinyje pasitikėti atsarginiais. Jis buvo tikrai rizikingas, bet leido išsikvėpusiems starto penketo žaidėjams pailsėti.
Vis tik porą pastabų T.Mahoričiui galima surasti. Turint omenyje rungtynių svarbą, nereikėjo laikyti Roberto Javtoko ant suolelio tokias ilgas atkarpas. Be jo antrojo kėlinio pirmoje pusėje graikai visiškai nustelbė vilniečius po krepšiu. Be to, tikriausiai reikėjo anksčiau duoti pailsėti Tomui Delininkaičiui. Puikiai žaidęs gynėjas lakstė be keitimų tris kėlinius ir, žinoma, pavargo. O paskui beveik visą ketvirtąjį sėdėjo ant suolelio. Galbūt trečiajame kėlinyje vertėjo greičiau pakeisti zoninę gynybą į asmeninę, nes graikai tuo metu irgi pradėjo puikiai pataikyti tritaškius.
Tai, kas vyko paskutines 2 min., nepasiduoda jokiai analizei. Vilniečiai pridarė daug nesąmonių. Keturi pramesti T. Delininkaičio baudos metimai, kvaila pražanga prieš Beną Castlą, bandžiusį mesti iš toli. Šeimininkai netgi leido paskutinę sekundę laisvam atakuoti DeJuanui Collinsui, nors būtent jis Salonikuose pataikė paskutinį tritaškį. Graikų treneris Charlesas Bartonas pareiškė, kad tokias rungtynes laimi tie, kurie sugeba pataikyti lemiamu momentu. Paprasta, bet teisinga. D. Collinsas nesugebėjo.
Negalima sakyti, kad vilniečiai nusipelnė pergalės labiau už svečius. „Lietuvos rytas“ kol kas nepanašus į darnią komandą. Po tiekos staigių pokyčių tai nestebina. Svarbiausia, kad tikslas pasiektas. Vilniečiai turės pertrauką, kuri jiems labai reikalinga. O ketvirtfinalyje pamatysime, ko iš tikrųjų vertas T. Mahoričius.
