Nors sezonas dar nesibaigė, jau dabar aišku, kad tokių įspūdingų metų Lietuvos klubiniame krepšinyje seniai nematėme. „Lietuvos telekomas“ - jau moterų Eurolygos finalo ketverte, o „Lietuvos rytas“ sugebėjo prasibrauti į ULEB taurės turnyro finalą. Net ir mažiau reiškiančiose rungtynėse pergalę prieš Valensijos „Pamesa“ 75:65 būtų galima vertinti kaip didelį pasiekimą. Pusfinalyje – juo labiau.
Teisus po rungtynių buvo „Pamesa“ treneris Jesus Pablo Mulero. Pasak jo, mačo baigtį nulėmė mažos detalės. Tarkim tai, kad ispanai pataikė tik 13 iš 26 baudų metimų. Kai ekipos apylygės, sėkmė visada vaidina ne paskutinį vaidmenį. Tačiau, kad sėkmė atsisuktų veidu, o ne kita vieta, reikia tvirtos, stuburą turinčios komandos. „Lietuvos rytas“ dvejose pusfinalio rungtynėse buvo kietas kaip betonas.
Tokios reikšmės varžybose retai pasiseka išvysti rezultatyvų žaidimą ir efektingus triukus. Dažniausiai laimi komanda, mokanti geriau apsiginti. „Lietuvos ryto“ gynyba vakar (03.29) buvo pavyzdinė. Turint omenyje, kad „Pamesa“ sudėtyje yra tiek puikių snaiperių, tiek galingų aukštaūgių, juos sulaikyti ypač sunku. Vakar ispanai vėl turėjo jėgos persvarą po krepšiu, bet vilniečių judrumas ir tarpusavio pagalba pavertė šią persvarą niekais. Svarbiausia tai, kad nuo pat pradžių buvo pažabotas greitas „Pamesa“ puolimas. Be jo ispanai sunkiai vertėsi ir namie, o Vilniuje „Lietuvos rytas“ greičiu jau smarkiai pranoko svečius.
„Siemens“ arenoje „Pamesa“ beveik visas rungtynes šoko pagal šeimininkų dūdelę. Maždaug pusę mačo Tomo Mahoričius išlaikė aikštelėje lengvą penketą. Prieš savaitę matėme, kaip tai nepatinka ispanams. Vilniuje jie vėl nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie šios taktinės schemos. Dažniausiai svečių treneris taip pat išleisdavo ant parketo keturis mažesnius žaidėjus, bet tokiais atvejais „Pamesa“ spaudimas po krepšiu gerokai sumažėdavo.
Būtent žaidžiant lengvu penketu, antrajame kėlinyje vilniečiai pradėjo pataikyti tritaškius, o tai atgaivino iki tol buksavusį puolimą. Manau, kad vakar ypatingos pagarbos nusipelnė ne tik rezultatyviausi žaidėjai, o ir Andrius Šležas. Jo sugebėjimas žaisti dvejose pozicijose leido T. Mahoričiui pasirinkti pergalingą taktiką. Komandos senbuvis šį kartą atkovojo ir daugiausiai kamuolių (6).
Kad ekipa turi tvirtą stuburą, rodo ir faktas, jog ji kelintą kartą paeiliui sėkmingai panaikina varžovų persvarą. „Žinojau, kad jei atsilaikysim pirmas 2-3 minutes, paskui atsigausim“, pareiškė po rungtynių T. Mahoričius. Regis, iš tikrųjų žinojo, nes jau pirmojo kėlinio viduryje atsirado jausmas, kad „Pamesa“ Vilniuje beveik neturi šansų.
Vieno ar net dviejų žaidėjų nesėkmės dabar jau neišmuša vilniečių iš vėžių. Juk vakar „Lietuvos rytas“ atlaikė ne vieną išbandymą. Anksčiau, jei prastai žaisdavo Robertas Javtokas arba treneris jį pasodindavo ant suolelio, komandos gynyba po krepšiu visiškai subyrėdavo. Dabar – nieko panašaus. Kai kurie žaidėjai, pvz. Simas Jasaitis ar Tomas Delininkaitis vakar sužaidė bene geriausias karjeros rungtynes. Ekipos potencialas tolydžio didėja, o tai, kaip ir pagerėjusi gynyba, leidžia optimistiškai nusiteikus laukti finalo.
Kaip bepasibaigtų šis krepšinio pavasaris, jis tikrai neeilinis. Po šešerių metų pertraukos vėl pakvipo trofėjais klubiniuose turnyruose. Tai tik dar sykį įrodo, kad Lietuvos krepšinis išgyvena pakilimą.
