Šią savaitę priimtos Lietuvos Konstitucijos pataisos, artinančios mus prie Europos Sąjungos (ES), yra išskirtinis žingsnis keičiant jau daugiau nei keturis tūkstančius dienų galiojantį pagrindinį mūsų šalies įstatymą.
Per tą laiką jau buvo padaryti šeši pakeitimai. Nei daug, nei mažai. Kai kurie žmonės piktinasi mėginančiais “kėsintis” į Konstitucijos vientisumą ir neliečiamumą. Kyla klausimas: kas kam tarnauja - ar Konstitucija žmonėms, ar žmonės Konstitucijai?
Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje įvyko devyni referendumai ir tik keturių iš jų nuostatos buvo priimtos. Tai gyventojų visuotinė apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės, referendumas dėl buvusios SSSR kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos bei referendumas Lietuvos Konstitucijai priimti.
2003 metais gegužės 10-11 dieną įvykęs referendumas dėl Lietuvos narystės ES patvirtino Lietuvos piliečių sąmoningumą ir brandą. Iš 63,37 proc. balsavusiųjų, net 91,07 proc. pasisakė už stojimą į ES.
Todėl kovo 30 dieną priimtas Konstitucijos papildymas konstituciniu aktu “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” yra piliečių per referendumą pareikštos valios vykdymas. Jo siekis - užtikrinti visateisį mūsų šalies dalyvavimą Europos integracijoje, jos saugumą ir piliečių gerovę.
Tad kas tai per aktas ir ką jis duos Lietuvai?
Kovo 30 dieną net 117 parlamentarų pasisakė už šiuos papildymus. Antrasis balsavimas turėtų įvykti po trijų mėnesių pertraukos. Tačiau įstatymas dėl Konstitucijos papildymo įsigalios ne anksčiau kaip po mėnesio nuo jo priėmimo.
Konstitucijoje numatytos tvarkos negalima pakeisti, tačiau Lietuvai labai svarbu, kad šis konstitucinis aktas, kurio projektas ruošiamas jau keletą metų, būtų kuo greičiau priimtas. Svarbu, kad Lietuva, tapusi ES nare galėtų pradėti naudotis šio įstatymo teikiamais privalumais. Akivaizdu, kad net priėmus šį aktą, Lietuva dar kurį laiką po įstojimo į ES jo neturės.
Pagrindinėse nuostatose teigiama, kad šiuo konstituciniu aktu Lietuva patikės Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga. Kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis bus bendrai vykdomi narystės įsipareigojimai, naudojimasis narystės teisėmis.
Teisės normų kolizijos atveju, ES teisės normos turės viršenybę prieš Lietuvos įstatymus ir kitus teisės aktus. Ties šita nuostata dažniausiai prasideda prieštaravimai, iškyla daug klausimų.
Europos Sąjunga - vienintelis kelias į geresnį gyvenimą. Kad narystė ES būtų visavertė ir visateisė, būtini teisiniai pagrindai. Lietuvai tapus lygiateise Europos Sąjungos nare, visi Europos Sąjungoje galiojantys įstatymai turės įsigalioti ir Lietuvoje. Jų nereikės papildomai įvedinėti, tai bus padaryta Konstituciją papildžius konstituciniu aktu. Susidūrus su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, ES teisės aktai turės viršenybę. Bus užkirsti keliai bet kokiems piktnaudžiavimams teismuose, bus išvengta žmonių vaikymo ir valdininkų įgaliojimų viršijimo.
Gali iškilti klausimas - kaip bus elgiamasi tuomet, kai ES įstatymai bus nepalankūs Lietuvos interesams, jos piliečiams, ar net prieštaraus Lietuvos Konstitucijai?
Pirmiausia reikia pabrėžti, kad Lietuva, stodama į ES, besąlygiškai priima jos taisykles ir įstatymus. Tai yra pagrindinė sąlyga. Tad jei ateity pasitaikytų, kad ES įstatymai prieštarautų Lietuvos įstatymams ir atvirkščiai, tai reikštų, kad už jų suderinamumą atsakingi ministerijų atstovai negerai atliko savo darbą ir nepasirūpino įstatymine darna.
Dabartinis konstitucinio akto tekstas atitinka daugelio šalių praktiką. Reikia pažymėti, kad kai kuriose ES šalyse, Europos Sąjungos teisių normų viršenybė prieš nacionalinius įstatymus jau taikoma labai seniai.
Lietuva, kaip būsima ES narė, pirmiausia turėtų atsižvelgti į ES senbuvių šalių praktiką. Štai, pavyzdžiui, Belgijos Konstitucija nieko nesako apie tarptautinės ir nacionalinės teisės santykį, tačiau 1970 metais, atsižvelgiant į Bendrijų sukūrimą, buvo papildytas straipsniu, kuris nurodo, jog “tam tikrų galių įgyvendinimas sutarties ar įstatymo pagrindu gali būti perduotas tarptautinėms institucijoms”.
Nyderlandų Konstitucija taip pat pripažįsta tarptautinės teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu.
Nors Liuksemburgo Konstitucijoje laikomasi nuostatos dėl laikino kompetencijos perleidimo tarptautinėms organizacijoms, Bendrijos teisės viršenybė pripažįstama remiantis ypatinga jos prigimtimi.
Prancūzijos Konstitucija numato, kad “tinkamai ratifikuotos ar kitaip patvirtintos sutartys ir susitarimai, nuo jų paskelbimo dienos turi viršenybę įstatymų atžvilgiu, jei sutartį ar susitarimą taiko ir kita šalis”.
Italijos Konstitucija leidžia suvereniteto, jei tai būtina užtikrinti taikai ir teisingumui tarp valstybių apribojimus. Pati Konstitucija nemini tarptautinės ir nacionalinės teisių santykio. Italijos Konstitucinis teismas besąlygiškai nepripažino Bendrijos Teisės viršenybės.
Tuo tarpu Vokietijos Konstitucijos 24 straipsnis tapo Bendrijos teisės autonomijos ir viršenybės pripažinimo pagrindu.
Būtent Airija buvo ta valstybė, kuri atsižvelgdama į būsimą narystę, pataisė savo Konstituciją. Buvo apsibrėžta, kad nė viena Konstitucijos nuostata nedaro negaliojančiais valstybės priimtų įstatymų, veiksmų ir priemonių, kylančių dėl narystės ES įsipareigojimų.
Kaip rodo kitų šalių ilgametė patirtis, tokios konstitucinės pataisos ar jų papildymai yra būtini dėl visų šalyje galiojančių aktų harmonijos.
O ir besipiktinantys norinčiais įvesti Konstitucijos pataisymus ar papildymus turėtų žinoti, kad tai yra konstituciškas veiksmas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta, kad norint papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis Seimo narių ar bent 300 tūkstančių rinkėjų turi pateikti tokį sumanymą Seimui.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.
