Prieš ketverius metus Breste žuvusio saugumo karininko našlės Liudvikos Pociūnienės širdis niekada nebuvo laisva nuo įsipareigojimų. Ji kupina jausmų vaikams, anūkams, praeities herojams, menininkams ir ne menininkams.
Ji kupina neišsipildžiusių lūkesčių dėl vis strigusio vyro bylos tyrimo. Bet kupina vilčių , kad naujas tyrimo impulsas atsakys bent į mažytę dalį neaiškumų, kurių irgi širdis kupina. Tiek metų ji veltui bando prisimušti iki tiesos. Jau be pirmykščio jaudulio galinti kalbėti apie bylos tyrimą moteris sako, kad yra vienas klausimas, nuo kurio jai iki šiol užverda širdis. Nukentėjusiajai optimizmo suteikia tai, kad byla buvo perkvalifikuota iš Mirties fakto į nužudymo tyrimą, kas leidžia, anot jos, taikyti stipresnius procesinius instrumentus, nors vejantis prarastą laiką tyrėjams tenka plušėti antratiek.
Po apklausos Seimo komitete pirmininkaujantis pasiūlė, jei norinti išvengti žiniasklaidos atstovų, galinti išeiti pro užpakalines duris, bet L.Pociūnienė padėkojo: ne, ji turinti ką pasakyti žurnalistams. Ir pasakė: jeigu dar pasitaikysią, anot jos, „tokių šlykštynių" spaudoje, ji tai priimsianti kaip smurtą prieš ją ir jos šeimą. Po to šmeižto išpuolių nebepasitaikę. Gal jau „iššaudė visą apkabą", svarsto, gal jie liovėsi todėl, kad buvo pasiekta juodosios fantazijos riba.
papildyta (11. val. 40 min.) Balsas.lt primena, jog saugumo karininkas Vytautas Pociūnas žuvo Baltarusijoje. Jo mirties aplinkybės iki šiol nėra ištirtos. Karininkas buvo prasitaręs, jog su juo gali susidoroti. V. Pociūnas tyrė ir skandaligą JAV finansinės paramos Baltarusijos opozicijai dingimą. Manoma, kad su JAV lėšų dingimu galėjo būti susiję aukšti ar įtakingi mūsų šalies asmenys.
