Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune sulaukė unikalios dovanos - tarpukaryje garsaus gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro, aušrininko, lietuviškos spaudos ir politinio veikėjo dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas su savo žmona Vanda muziejui padovanojo pačių rankomis išsiuvinėtą Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslo "Žalgirio mūšis" kopiją.
Vytautas ir Vanda Šliūpai paveikslą siuvinėjo penkiolika metų ir nutarė jį padovanoti Vytauto Didžiojo karo muziejui Žalgirio mūšio 600 metų sukakties proga. Sutuoktinių skaičiavimais, siuvinėjant 2,82 m ilgio ir 1,26 m aukščio meno kūrinį buvo padaryta daugiau nei 4 milijonai dygsnių.
Šiuo metu paveikslas eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės salėje. Nuo birželio 17 dienos kartu su paroda "Lietuvos karys Žalgirio mūšyje" paveikslas bus eksponuojamas Seimo rūmuose, kur rengiama Žalgirio mūšiui atminti skirta ekspozicija.
Gydytojo, aušrininko, visuomenės veikėjo J. Šliūpo rašytinio palikimo išsaugojimu, archyvo kaupimu rūpinasi jo sūnus inžinierius V. Šliūpas. Jis gimė 1930 m. Palangoje, nuo sovietų okupacijos kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus, o nuo 1947-ųjų gyvena JAV.
Vytauto tėvas J. Šliūpas (1861-1944) buvo "Aušros" laikraščio sumanytojas, jo leidybos organizatorius, sugalvojęs šiam leidiniui ir pavadinimą. V. Šliūpas parašė, išvertė ir išleido daugiau negu 80 knygų, redagavo bent septynis lietuviškus laikraščius. J. Šliūpas buvo pirmasis diplomatas, 1918 m. atstovavęs nepriklausomai Lietuvai Vašingtone, Londone, vėliau Latvijoje ir Estijoje. J. Šliūpas - pirmasis lietuvis, JAV Senate savo vardu išspausdinęs atsišaukimą dėl Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės pripažinimo.
Lenkijos nacionaliniame muziejuje Varšuvoje saugomo J. Mateikos paveikslo "Žalgirio mūšis" originalas Vilniuje buvo eksponuojamas 1999 metais. Per pusę metų Vilniaus senajame arsenale didžiąją drobę pamatė apie 170 tūkstančių lankytojų. Šiuo metu Lietuvoje pristatoma ir "Žalgirio mūšio" originalaus dydžio reprodukcija. Batalinės tapybos šedevro reprodukciją, kurios plotas siekia apie 40 kvadratinių metrų, birželio ir liepos mėnesiais turės progą pamatyti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai. Projektą "1410 - istorija nepamiršta" inicijavo ir jo įgyvendinimu rūpinsis Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.
Pagrindiniai Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo renginiai vyks liepos viduryje Lenkijoje, istoriniame šio mūšio lauke. 1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis - vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių viduramžių Europos istorijoje. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė ordino veržimąsi į Rytus. Tą dieną buvo nutraukta du šimtus metų trukusi Kryžiuočių ordino agresija į Rytus.
