Jis tikina, kad nei birželį sužalota ranka, nei prieš mėnesį patirta avarija ekipaže nepalaužė optimizmo. Kovingai nusiteikę V. Švedas ir Ž. Sakalauskas vienbalsiai tvirtina ir toliau norintys važiuoti greitai ir būti konkurencingiems. Juolab kad šiemet sportininkai tam turėjo ypač mažai progų.
Šeštadienį jų laukia 8 greičio ruožai – iš viso daugiau kaip 124 km, besidrieksiantys Elektrėnų apylinkių žvyrkeliais.
„Greičio ruožai čia tikrai labai įdomūs ir savo konfigūracija tikriausiai pranokstantys net Aukštaitijos apylinkėse aplink Uteną ar Zarasus besidriekiančias trasas. Šių lenktynių labai laukiame. Tai bus galimybė palaikyti sportinę formą ir gerai pasitreniruoti prieš startą Liepojoje. Šiemet didelių tikslų ir iliuzijų Lietuvos ralio čempionate jau nebepuoselėjame. Visi etapai yra įskaitiniai, tad dėl mano traumos praleistas „Žemaitijos ralis“ ir nesėkmingai pasibaigusios „300 Lakes Rally“ varžybos nusinešė viltis apginti čempionų titulą, tačiau tai nė kiek nesumažino noro laimėti“, – realistiškai savo galimybes vertina Vytautas, Elektrėnuose startuosiantis antru numeriu.
Dabar, anot jo, svarbiausia atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, gerinti sportinę formą, o tuo pačiu mėgautis ir suteikti kuo daugiau džiaugsmo fanams, greta trasų laukiantiems efektingų šuolių, greitai įveiktų posūkių, žvyro ir dulkių kamuolių. „Elektrėnų ralio“ dalyvių sąrašas nekelia abejonių, kad tokių atributų užteks visiems ralio gurmanams.
Praėjusį savaitgalį „Juta-Bauer Rally Team“ duetas dalyvavo ralio sprinte „Mažeikiai-Viekšniai“. Jau trečią pergalę čia iškovojęs ekipažas startavo senesniu devintosios kartos „Mitsubishi Lancer Evo“ automobiliu, kuriuo po savaitės svečių teisėmis lenktyniaus Europos ralio čempionato etape Liepojoje.
Pagrindinis komandos tikslas, anot V. Švedo, buvo patikrinti pagal N grupės reikalavimus parengtą bolidą ir atrasti jo silpnąsias vietas: „Nutarėme Liepojoje startuoti vienu iš savo arsenale turimų Evo „devintukų“. Laukia kitokia vairavimo specifika ir agregatų reguliavimas negu važiuojant dešimtosios kartos „evoliucija“, todėl žūtbūt reikėjo išmėginti visas subtilybes ir išsiaiškinti, kiek mes galime būti greiti su tokiu automobiliu. Tai toli gražu nėra paskutines madas atitinkanti technika.“
V. Švedo mechanikai pastarosiomis dienomis garaže dirba dviem frontais. Toks įtemptas darbo režimas lenktynininkui leido dar kartą įsitikinti turint tvirtą užnugarį – pasiaukojantį komandos personalą, rėmėjus ir aistruolius, kurių tvirtą palaikymą kauniečių ekipažas ypač jautė paskutiniu metu. Visus bičiulius V. Švedas ir Ž. Sakalauskas kviečia jau rytoj susitikti Elektrėnų ralyje.
Lietuvos ralio čempionui šie metai pilni išbandymų, tačiau į visa tai lenktynininkas žvelgia optimistiškai. Vasaros pradžioje užklupusi rankos trauma, o rugpjūtį per „300 Lakes Rally“ patirta apmaudi avarija kauniečio nepristabdė. Priešingai, šiomis dienomis jis rengiasi net dviem startams skirtingais automobiliais.
Jau šį savaitgalį Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko tandemas startuos antrus metus vyksiančiame tarptautiniame „DHL Rally Elektrėnai 2016“. Kauniečių „Juta-Bauer Rally Team“ komandai užteko keturių savaičių, kad skaudžiai nukentėjęs jų „Mitsubishi Lancer Evo X“ automobilis būtų suremontuotas ir paruoštas startui.
Per tą laiką V. Švedas gerai išanalizavo patirtos avarijos aplinkybes ir įsitikino, kad jau nebe pirmą kartą jam trasoje „koją pakišo“ vadinamasis eksperimentinis R4 klasės važiuoklės paketas, kurio priekinė dalis vis dar buvo sumontuota automobilyje iki nesėkmės Zarasuose. Beveik nėra abejonių, jog tos pačios detalės nulėmė neskėmę ir pernykščiame Elektrėnų ralyje, kuomet V. Švedas pasirodymą baigė pakelės sode.
„Tuomet Elektrėnuose viskas baigėsi gana neskaudžiai, o Zarasų apylinkėse keliai buvo kur kas siauresni, todėl kliuvo ir kėbulo priekiui, ir galui. Svarbiausia, kad pagrindiniai agregatai liko nepažeisti. Abidvi situacijos kone identiškos: priekiniam ratui kliudžius visai nežymų akmenį ar kažką panašaus, pasekmės būdavo neadekvačios smūgiui: tiesiog plyšta šakė, ratas iškart stoja šonu, prisispaudžia prie arkos, užsiblokuoja ir staigiai stabdo automobilį, todėl šis akimirksniu tampa nevaldomas ir galiausiai apsisuka. Daugiau tokių problemų trasoje neturėtų kilti. Jos tiesiog neįmanomos – visas dalis pakeitėme, – įsitikinęs V. Švedas.
– Per tiek metų, kol naudojome tariamai „lengvesnę ir patvaresnę“ R4 klasės važiuoklę, niekada nebuvau pramušęs priekinės padangos. Tai reiškia, kad visas smūgis kaskart tekdavo važiuoklės detalėms, kurios deformuodavosi net ir nuo menkiausios kliūties, o tuomet jau likimo pirštas nublokšdavo į vieną ar kitą griovį. Dabar vėl bus galima pajausti, ką reiškia, kai nuleidžia priekinę padangą. Tas jau buvo senokai pamiršta.“
Lenktynininkas juokauja, kad po tokių netikėtų ir apmaudžių avarijų trumpam apima jausmas, lyg iš niekur nieko, be menkiausios dingsties būtum gavęs pagaliu per nugarą: „Atrodo, vieną akimirką tu pilnai kontroliuoji situaciją ir valdai ją, laikydamas automobilį savo rankose, o po akimirkos viskas kardinaliai pasikeičia, tiesiog apsiverčia aukštyn kojomis. Atrodo, per tiek metų ralyje jau tiek visko yra nutikę, kad tikrai žinai tą tiesiausią kelią pergalių link, bet paaiškėja, jog jis lygiai toks vingiuotas ir nenuspėjamas, kaip tie greičio ruožų viražai. Visa tai laikau neišvengiama pamoka, kurią tiesiog turėjome patirti.“
Lietuvos ralio čempionui šie metai pilni išbandymų, tačiau į visa tai lenktynininkas žvelgia optimistiškai. Vasaros pradžioje užklupusi rankos trauma, o rugpjūtį per „300 Lakes Rally“ patirta apmaudi avarija kauniečio nepristabdė. Priešingai, šiomis dienomis jis rengiasi net dviem startams skirtingais automobiliais.
Jau šį savaitgalį Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko tandemas startuos antrus metus vyksiančiame tarptautiniame „DHL Rally Elektrėnai 2016“. Kauniečių „Juta-Bauer Rally Team“ komandai užteko keturių savaičių, kad skaudžiai nukentėjęs jų „Mitsubishi Lancer Evo X“ automobilis būtų suremontuotas ir paruoštas startui.
Per tą laiką V. Švedas gerai išanalizavo patirtos avarijos aplinkybes ir įsitikino, kad jau nebe pirmą kartą jam trasoje „koją pakišo“ vadinamasis eksperimentinis R4 klasės važiuoklės paketas, kurio priekinė dalis vis dar buvo sumontuota automobilyje iki nesėkmės Zarasuose. Beveik nėra abejonių, jog tos pačios detalės nulėmė neskėmę ir pernykščiame Elektrėnų ralyje, kuomet V. Švedas pasirodymą baigė pakelės sode.
„Tuomet Elektrėnuose viskas baigėsi gana neskaudžiai, o Zarasų apylinkėse keliai buvo kur kas siauresni, todėl kliuvo ir kėbulo priekiui, ir galui. Svarbiausia, kad pagrindiniai agregatai liko nepažeisti. Abidvi situacijos kone identiškos: priekiniam ratui kliudžius visai nežymų akmenį ar kažką panašaus, pasekmės būdavo neadekvačios smūgiui: tiesiog plyšta šakė, ratas iškart stoja šonu, prisispaudžia prie arkos, užsiblokuoja ir staigiai stabdo automobilį, todėl šis akimirksniu tampa nevaldomas ir galiausiai apsisuka. Daugiau tokių problemų trasoje neturėtų kilti. Jos tiesiog neįmanomos – visas dalis pakeitėme, – įsitikinęs V. Švedas.
– Per tiek metų, kol naudojome tariamai „lengvesnę ir patvaresnę“ R4 klasės važiuoklę, niekada nebuvau pramušęs priekinės padangos. Tai reiškia, kad visas smūgis kaskart tekdavo važiuoklės detalėms, kurios deformuodavosi net ir nuo menkiausios kliūties, o tuomet jau likimo pirštas nublokšdavo į vieną ar kitą griovį. Dabar vėl bus galima pajausti, ką reiškia, kai nuleidžia priekinę padangą. Tas jau buvo senokai pamiršta.“
Lenktynininkas juokauja, kad po tokių netikėtų ir apmaudžių avarijų trumpam apima jausmas, lyg iš niekur nieko, be menkiausios dingsties būtum gavęs pagaliu per nugarą: „Atrodo, vieną akimirką tu pilnai kontroliuoji situaciją ir valdai ją, laikydamas automobilį savo rankose, o po akimirkos viskas kardinaliai pasikeičia, tiesiog apsiverčia aukštyn kojomis. Atrodo, per tiek metų ralyje jau tiek visko yra nutikę, kad tikrai žinai tą tiesiausią kelią pergalių link, bet paaiškėja, jog jis lygiai toks vingiuotas ir nenuspėjamas, kaip tie greičio ruožų viražai. Visa tai laikau neišvengiama pamoka, kurią tiesiog turėjome patirti.“