Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo mažėjantis gimstamumas į neviltį varo šalies pedagogus: kuo mažiau vaikų, tuo daugiau darbo nerandančių mokytojų. 2003 metai teikia vilčių - kūdikių Lietuvoje gimė daugiau, tačiau demografai vis tiek prognozuoja niūrią ateitį.
Gimstamumo šuolis
Iki šiol gimstamumas Lietuvoje tik mažėjo: 1990 m. gimė 56 tūkst. vaikų, 2002 m. - tik 30 tūkst. Praėjusių metų pabaigoje suskaičiavus 2003 m. savivaldybėse užregistruotus naujagimius paaiškėjo, kad jų - daugiau nei prieš metus. Vilkaviškio rajone užregistruota 4, Utenos rajone - 40, o Vilniaus mieste - 123 kūdikiais daugiau nei 2002 m. Abiejų rajonų savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vedėjos - Genovaitė Tilvikienė ir Vanda Bernotienė - "Dialogui" sako, kad tvirtinti, jog gimstamumas ėmė didėti - per drąsu, tačiau galima neabejoti, kad jis nebemažėja. Sostinės Civilinės metrikacijos skyriaus vyr. inspektorė Daina Černiauskienė tvirtina, kad Vilniuje gimstamumo didėjimo tendencija stebima jau nebe pirmus metus: 2001 m. buvo užregistruoti 5184, 2002 m. - 5404, o 2003 m. - 5527 naujagimiai. "Registruojame ir užsienyje gimusius bei į Lietuvą grįžusius kūdikius, todėl tokie skaičiai leidžia kalbėti tik apie gimstamumo augimo tendencijas", - "Dialogui" sako D.Černiauskienė.
Lietuvos statistikos departamentas dar nėra paskelbęs oficialių duomenų apie gimstamumą šalyje 2003 m. Demografinės statistikos skyriui laikinai vadovaujanti Danguolė Svidlerienė "Dialogui" prognozuoja, jog šis rodiklis bus apie 700 vaikų didesnis nei 2002 m. Prognozių pagrindas tvirtas: per pirmuosius 10 praėjusių metų mėnesių Lietuvoje užregistruota 500 naujagimių daugiau nei per tą patį 2002 m. laikotarpį.
Politika ar gamta?
Demografinė Lietuvos padėtis, gimstamumo pokyčiai teikia nemaža galimybių šalies politikų darbams ir pareiškimams. Pernai Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) paskelbė iniciatyvą "2V" (šeimoje - du vaikai), kurioje išdėstyti siūlymai, kaip paremti tradicines šeimas ir sustabdyti grėsmingą gimstamumo mažėjimą. Opozicijoje esančių konservatorių siūlymai ir raginimai pernai išaugusio gimstamumo negalėjo paveikti, tačiau valdantiems socialdemokratams leidžia daryti sau palankius pareiškimus. Pirmą kartą nuo 1990 metų padidėjęs kūdikių gimstamumas "atspindi žmonių tikėjimą savo ateitimi, šeimos saugumu ir šviesiomis perspektyvomis", - teigiama Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) informacijos centro vadovo, parlamentaro Gedimino Kirkilo pranešime. Optimistinį Lietuvos žmonių požiūrį į ateitį, socialdemokratų nuomone, lėmė ir viltys, siejamos su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą bei "pagrįstas tikėjimas stabiliai ir sėkmingai dirbančia premjero Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybe".
Tačiau naivu gimstamumą grįsti tik ekonomika, - jis mažėja ir išsivysčiusiose šalyse, o kai kuriose skurdžiose valstybėse gimstamumą tenka net riboti. Olandijos bei Didžiosios Britanijos mokslininkai po atliktų tyrimų padarė išvadą, jog gimstamumas yra atvirkščiai proporcingas vidutinei gyvenimo trukmei. Kitaip tariant, pati gamta reguliuoja, kad ten, kur yra stichinių nelaimių, epidemijų ar bado grėsmė, t.y. didelė mirties rizika, gimtų pakankamai vaikų, o tuomet, kai žmonės yra saugūs, jų vaisingumas nesulaikomai mažėja.
Niūrios prognozės
Kai kurie demografai mano, kad greitai visoje planetoje gyventojų skaičius ims mažėti. Austras Wolfgangas Lutzas sako, kad pastaruosius penketą metų gimstamumas mažėjo daugelyje pasaulio dalių. Šeštajame dešimtmetyje kiekviena pasaulio moteris vidutiniškai gimdydavo 5 kartus. Dabar šis skaičius - 2,7, o Lietuvoje 2002 m. - vos 1,24. Demografai seniai prognozavo, kad Žemės gyventojų augimo tempai ims lėtėti, bet šis procesas vyksta sparčiau, nei buvo tikėtasi. Per pastarąjį dešimtmetį kasmetinis žmonių skaičiaus padidėjimas nuo 90 mln. nukrito iki 78 mln. Daugiausia prie to prisidėjo gimstamumo mažėjimas besivystančiose šalyse ir labai išaugęs mirtingumas dėl AIDS Afrikoje. Įvertinę šias tendencijas, specialistai dabar mano, kad Žemės gyventojų skaičius kito amžiaus viduryje turėtų pasiekti 10-11 milijardų ir toliau nesikeisti. Bet dalis Jungtinėms Tautoms dirbančių demografų tvirtina, kad žmonių galį net mažėti. Jeigu ši tendencija pasitvirtins, tai žmonių Žemėje bus daugiausia (apie 7,7 mlrd.) 2040 metais, o vėliau jų skaičius tik mažės. Europoje, kuri ir toliau sensta, jau dabar kas penktas gyventojas yra vyresnis nei 60 metų. W.Lutzas prognozuoja, kad kito šimtmečio pabaigoje pusė europiečių bus vyresni nei šešiasdešimties. Neigiami ekonominiai tokio proceso padariniai būtų milžiniški. Gali būti, kad gerėjanti sveikatos apsauga leis kiek sušvelninti senstančios visuomenės bėdas. Bet daug kas baiminasi, kad tautų energija išseks, neliks naujų idėjų ir dinamiškumo, ir žmonija pasidarys pilka bei konformistiška.
"Dialogas"
