Prieš porą savaičių Jordanijoje, Akaboje, iškilmingai buvo pasirašytas taikaus Artimųjų Rytų problemos sureguliavimo planas, Izraelio ir palestiniečių vadovai viso pasaulio akyse sutarė laikytis įsipareigojimų. Nors niekas nesitikėjo, kad sutarimai tuoj bus sėkmingai įgyvendinami, tačiau naujas smurto protrūkis vis dėlto nustebino: per tą laiką žuvo 18 žydų ir apie 50 palestiniečių.
Kai kurie politikai šį smurto protrūkį linkę vadinti taikos gimdymo skausmais. Tikėkimės, kad jie teisūs ir netrukus pasaulio žiniasklaida išplatins žinias apie pirmąsias sėkmes taikos plano įgyvendinimo kelyje. Juolab kad Jungtinės Valstijos nepaprastai aktyviai skatina Artimuosiuose Rytuose vykstantį derybų procesą. Tačiau pastarieji įvykiai rodo, kad Izraelio vadovybė įtraukia amerikiečius į kasdienių problemų sprendimo liūną - nebetenkama aiškios perspektyvos, o spręstinų problemų tik daugėja. Izraelio valdžia vykdo plataus masto teroristų žudymo programą - tampa nebeaišku, kas čia už ką keršija. Kadangi niekas neturi išsamios nepriklausomos informacijos apie žydų specialiųjų tarnybų bei kariuomenės pasirenkamus taikinius, tai tenka kliautis vien jų aiškinimais. Tačiau teroristų žūva daug mažiau nei civilių gyventojų ir šitai kelia didelį rūpestį ne tik amerikiečiams ir kitiems taikos plano autoriams, bet ir tarptautinėms institucijoms.
Izraelio premjeras Arielis Sharonas pasveikina karius, įvykdžiusius sėkmingą vieno ar kito teroristinės grupuotės vadovaujančio asmens sunaikinimą, ir pažada tęsti tokias operacijas. Palestiniečių akimis viskas atrodo kitaip - jų premjeras Mahmoudas Abbasas aiškina, kad tokiais veiksmais žydai stengiasi neleisti palestiniečių vadovybei susitarti su savais radikalais, ypač “Hamas” lyderiais, kurie pasižada atkeršyti už eilinį priešininko išpuolį. A. Sharonas kaip savo tvirto apsisprendimo siekti galutinio sutarimo su palestiniečiais pavyzdį nurodo neteisėtai pastatytų žydų gyvenviečių naikinimą. Išties pastaruoju metu buvo nugriauta 10 tokių gyvenviečių. Prie kai kurių vyko aršūs kariuomenės ir naujakurių susidūrimai. Tačiau pačios Izraelio spaudos duomenimis, nugriautosios gyvenvietės jau atstatytos tose pačiose ar kitose vietose. Tad nepaprastai svarbus žydų gyvenviečių klausimas lyg ir nepajudėjo iš vietos. Reikalingas ypatingas tarptautinės bendrijos spaudimas ir kontrolė. Juolab kad kai kurie Izraelio dvasininkai siūlo aiškiai išsakyti esminę politinę nuostatą, kad Šventojoje žemėje turį gyventi vien žydai.
Izraelio vykdoma palestiniečių izoliavimo, jų uždarymo savotiškuose getuose politika kenkia šios šalies sukauptam moraliniam autoritetui. Prieš kurį laiką dvi britų parlamentarės Oona King ir Jenny Tonge lankėsi Gazos sektoriuje. Sugrįžusios jos spaudai pareiškė buvusios sukrėstos tenykščių gyvenimo sąlygų, palestiniečiams tekusių vargų bei nepriteklių. O. King Gazos sektorių palygino su Varšuvos getu, nors ir sakė suvokianti, kad toks palyginimas nėra tikslus, nes palestiniečiai nežudomi dujų kamerose. Britų dienraštis “Guardian” išspausdino jos mintis, esą Izraelio valstybės įkūrėjai net negalėję įsivaizduoti tokios istorijos ironijos - iš geto išsilaisvinusių žydų palikuonys į panašų pragarą suvarė kitos tautos žmones. J. Tonge savo ruožtu palestiniečių atžvilgiu vykdomą politiką pavadino apartheidu. Kai kurios žydų organizacijos pareiškė protestą dėl tokių palyginimų nekorektiškumo.
Susirūpinimą taikos proceso ateitimi reiškė ir Pasaulio ekonomikos forume, kuris vyko Jordanijoje, Šunėjos kurorte, kalbėję politikai bei verslininkai. Jame JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas apgailestavo dėl Izraelio įvykdytos vieno “Hamas” lyderių nužudymo operacijos, kuri galinti pristabdyti pažangą taikos kelyje. Forume svarstyta Jungtinių Valstijų prezidento George`o W. Busho idėja kurti šiame regione laisvosios prekybos zoną, kuri būtų glaudžiai susijusi su JAV. Kaip tik laisva prekyba turėtų paskatinti investicijas ir į palestiniečių ekonomiką.
