V. Landsbergio teigimu, parlamentarai, sukūrę grupę, nepasivargino pažvelgti į bendrą Europos poziciją dėl diplomatinių santykių su Rusija. „Po Krymo užgrobimo tie santykiai yra įšaldyti.
Ar kitos šalys narės pradeda keisti tą nuostatą, nesulaukusios iš Rusijos pusės jokio agresyvios politikos pakeitimo? Jeigu iš Rusijos pusės pokyčių nėra, tai man regis, Europos Sąjunga ne kapituliuoja. Reiktų pasitikrinti, ar Lietuvos vienašališka akcija nebus suprantama, kaip dalinė kapituliacija ir sulaužymas vieningos Bendrijos pozicijos. Lietuvos Parlamentas turi būti atsargus, kad nepakištų visos Lietuvos valstybės į kompromituojančią padėtį“, - sako signataras.
V. Landsbergis: galime atrodyti kaip Europos Sąjungos separatistai
Anot profesoriaus, gerinti santykius visų pirma turi norėti pati Rusija. „Kai tokia grupė bus sukurta, Rusijos Dūmoje ir ką nors pareikš dėl santykių su Europos Sąjunga, tada bus ir proga, ir pagrindas apsispręsti Bendrijos valstybėms ir institucijoms. O ne pavieniui separatiškai.
Mes galime atrodyti kaip Europos Sąjungos separatistai, atsiskiriantys nuo bendros laikysenos“, - teigia Vytautas Landsbergis. Savo ruožtu Arvydas Anušauskas sako anksčiau pirmininkavęs tokiai pat grupei, kuri sprendė dvišalius klausimus.
Anušauskas veikimui nepritaria
Tačiau bendradarbiavimą su grupe 2010-aisiais nutraukė pati Rusijos Dūma. Lietuvos Seime atnaujinus tokią grupę, Anušauskas sako joje nebedalyvausiantis ir jos veikimui nepritariantis.
„Po agresijos Ukrainoje daugelyje šalių, taip pat ir Europos Parlamente tokios grupės suspendavo veiklą. Manau, kad ir Lietuvoje šiuo metu nėra prielaidų tokios grupės veikimui. Jeigu Rusija nenutraukia agresyvių veiksmų prieš kaimynines šalis, tokios grupės veikimu mes galime tarsi suteikti jai pritarimą. Ši grupė gali maskuoti tikrąsias problemas. Esą nėra jokių problemų, vystykime kultūrinius ryšius, vadinamąsias minkštąsias priemones. Toks signalas siunčiamas visai ne vietoje ir ne laiku“, - teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Šioje grupėje esantys parlamentarai anksčiau žiniasklaidai minėjo, jog net ir esant sudėtingiems dvišaliams santykiams, išlieka galimybė bendradarbiauti tokiose srityse kaip kultūra, turizmas, medicina. Apie Tarpparlamentinių ryšių grupę su Rusijos Federaciją buvo informuotas ir Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas. Jis sakė tokios grupės sukūrimą vertinantis labai pozityviai ir žadėjo, jog Rusijos Dūmoje tokia grupė galėtų būti įkurta artimiausiu metu.