Besiklostanti padėtis Lietuvos valdžios viršūnėse turi daugiau negu vieną matavimą.
Prisimintina, kai prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas ir kiti su juo, tai pirmas Maskvos signalas, kurį atsiuntė kito prezidento patikėtinis Dmitrijus Rogozinas, buvo klausimas: kada keisite užsienio reikalų ministrą?
Išliko nepakeistas ligi šiol, tad kai kam ten vis tiek negerai. Čia tik vienas buvusių KGB rezervo karininkų skandalo aspektas, nors kas žino, ar ne šioks toks tikslas.
Ypač paradoksaliai nuskambėjo žemės ūkio ministrės žodžiai televizijos debatuose: su rezervo karininkais ji negalėtų bendradarbiauti. Išeina, kad su tikrais galėjo, bet su rezervo - ne!
O tokiame pareiškime vėl signalas, lyg būtų Vyriausybės griovimas iš vidaus. Premjeras liudija, kad viduje - idilija, bet per televiziją visi girdėjo tą ministrės pasipiktinimą ir atsisakymą.
Šiame fone į Maskvos paradą, kurį kai kas norėtų švęsti kaip Europos, ne Eurazijos, dieną, geriausia būtų siųsti Europos reikalų komiteto pirmininką iš Lietuvos Respublikos Seimo.
Tik ne kartu su žemės ūkio ministre, kuri su tokiais nebendradarbiaus. Bet tai ir reiškia, kad atėjo laikas tarpusavy susitaikyti, o tam padėtų speciali Seimo komisija. Nereikėjo atsiimti parašų.
Briuselis, 2005 01 24
“Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su politikų pareikštomis mintimis.
