Vis dėlto profesorius skeptiškai vertina M. Gorbačiovo palikimą. Esą vertindami jį Vakarai taip ir neatsisakė iliuzijų, kad iš tikrųjų paskutinis sovietų lyderis buvo komunistų parinktas atlikti tam tikrą vaidmenį.
„Man jisai būtų įdomus pasvarstyti kaip žmogaus savijautą ir elgesį. Kaip žmogus, Gorbačiovas taip ir nesusiprato. Todėl gaila nesusipratusio. Galėjo pasakyti, o gal jam neleisdavo. Mes net nežinome“, – paklaustas, kaip įvertinta M. Gorbačiovo politinį palikimą, trečiadienį LRT radijui kalbėjo V. Landsbergis.
Profesorius priminė, kad buvęs sovietų lyderis taip ir neatsakė į Lietuvos klausimus dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių mūsų šalyje.
„Ar dažnai Lietuvos teisingumas į jį kreipdavosi? Aš esu rašęs, bet nieko neatsakė. Dabar aš irgi nežinau, ar jis gaudavo kokį Landsbergio laišką? Ar buvo kalinys?
Galbūt buvo kalinys. Bet nebūtų reikėję jam pačiam save įkalinti. Dabar tiesiog byla su juo baigta. O tai, ką jis galėjo pasakyti, liko nepasakyta“, – svarstė profesorius.
Jis abejojo, Vakarų šalių lyderiai, teigiamai vertindami M. Gorbačiovo indėlį į Sovietų Sąjungos žlugimą, iš tiesų suprato, tuometį jos režimą.
„Na, vakarai yra iliuzionistai – atkakliai nenori matyti tikrovės. Ypatingai M. Gorbačiovo atžvilgiu. Jis gi nebuvo savarankiškas lyderis. Apie tai ne vieną kartą man teko kalbėti ir Vakaruose dar važinėjant. Aš jiems sakydavau, kodėl jūs kalbate apie M. Gorbačiovą? Lyg M. Gorbačiovas ką nors lemia. Jis sako tai, kas jam leidžiama sakyti“, – komentavo V. Landsbergis.
Jis įsitikinęs, kad pervertinamas mirusio sovietų lyderio vaidmuo į permainas užbaigiant Šaltąjį karą tarp Vakarų ir Rytų blokų.
„M. Gorbačiovas neatėjo pats. Parinko. Parinko Andropovas (Jurijus Andropovas – šeštasis Sovietų Sąjungos, buvęs Komunistų partijos generalinis sekretorius). Liepė, liepė jam atlikti tam tikrą vaidmenį būnant prižiūrimam. Na, jis atlikinėjo tą vaidmenį. Kad būtų pasakė: „Eikite jūs visi žinote kur? O aš pasielgsiu taip, kaip aš galvoju“. Juk taip nebuvo“, – sakė profesorius.
Sirgo sunkia liga
Žinia apie M. Gorbačiovo mirtį pasklido antradienio vakarą.
„Po sunkios ir ilgos ligos Michailas Sergejevičius Gorbačiovas mirė šį vakarą“, – nurodė Maskvos Centrinė klinikinė ligoninė.
M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Vakaruose jis tikriausiai bus atsimenamas kaip žmogus, prisidėjęs prie santykių tarp SSRS ir JAV atšilimo, jo nuopelnais laikomos ir pradėtos demokratinės reformos.
Tačiau jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę, o Lietuvoje bus menamas kaip jėga malšinęs šalies nepriklausomybės siekius.
Siekė atsakomybės už Sausio 13-ąją
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Šiemet keturi žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekdami įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui.
Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad M. Gorbačiovo vaidmuo jų metu Lietuvoje taip ir liko neįvertintas ir tinkamai neištirtas.
Prokuratūra atsisakydavo suteikti M. Gorbačiovui specialiojo liudytojo statusą baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje.
2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, yra paraginęs Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu.
V. Landsbergis 2019 metais teigė, kad buvęs SSRS vadovas pats „ramiai miegotų“, jeigu Lietuvos teismai jį išteisintų.
Nobelio taikos premijos laureatas
Pastarąjį dvidešimtmetį M. Gorbačiovas praleido politiniame užribyje, bet vis paragindavo JAV ir Rusiją gerinti santykius po 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir šiemet vasarį pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Paskutiniuosius gyvenimo metus jis gyveno tarp ligoninės ir namų, sunkiai sirgo, buvo karantinavęsis dėl baimės susirgti koronavirusu.
M. Gorbačiovas turbūt bus labiau teigiamai įvertintas Vakaruose, kur buvo meiliai vadinamas Gorbio pravarde ir yra geriausiai žinomas kaip prisidėjęs mažinant branduolinę įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos.
1990 metais jis gavo Nobelio taikos premiją.
Savo atsiminimuose M. Gorbačiovas yra apgailestavęs, kad nesugebėjo užkirsti kelio SSRS subyrėjimui.
Po tavęs jei kas ir liks, tai tik mėšlo kvapas...na dar valdovo titulas gabriukui su renta paliks...
