Pastarieji metai Lietuvoje ir Lietuvai - dvejopos reikšmės. Tarptautinėje plotmėje, europine ir atlantine kryptimis, yra pasiekti nuo paties 1988-1991 m. išsivadavimo užsibrėžtieji tikslai. O vidiniame visuomenės ir šalies gyvenime stiprėja buvusios sistemos revanšo požymiai. Sistema visai atvirai atkuriama Rusijoje, tai turi įtakos ir Lietuvai taikomiems metodams. Ir čia jau kur kas daugiau nei ankstesniais metais ciniško revanšistų atvirumo.
Antai buvusio KGB informatorių-dezinformatorių tinklo veikla Lietuvoje jau nesiriboja gandosklaida ir įtaka žiniasklaidai, įsitvirtinimu versluose; ji reiškiasi ir atvirai užimant svarbius postus valdžios struktūrose. Seimas, Vyriausybė, teismai, VSD - tokių asmenų ir požymių yra visur; vieni iškelia ir įtvirtina kitus, kartu pratindami visuomenę, lyg tai “nieko tokio”.
Gaila, kad žmonės su šia praeitimi, užuot apgailėję, prisipažinę nustatyta tvarka ir nutarę nebesiveržti į vadovaujančius postus, neranda dvasios jėgų tikram apsivalymui. Pusantro tūkstančio rado jėgų ir dabar gyvena ramiai, nebijodami šantažų. Tačiau dar bent dusyk tiek liko pažeidžiami. Todėl tikslinga būtų atnaujinti prisipažinimo terminą kaip kontrpriemonę skverbimuisi ir užvaldymui.
Pastebėtina, kad čia pat matomi vis įžūlesni mėginimai perrašyti pačią istoriją, ištrinti sovietų okupacijos tragediją ir pateisinti kolaboravimą; galų gale užsimota net uždaryti okupantų valdžios ir todėl ją demaskuojančius archyvus visuomenei bei tyrinėtojams. Jei svetimos valstybės nusikaltimai skelbiami Lietuvos valstybės paslaptimi, tai gauname naują senojo kolaboravimo atmainą. Lietuvos Vyriausybei, svarstančiai tokius pasiūlymus, teks apsispręsti, ar ji tikrai Lietuvos Vyriausybė. O Seimas po Naujųjų metų turėtų iškart svarstyti archyvinę medžiagą uždariusį įstatymą - tai yra senokai pateiktas jo pataisas; tad ir čia bus kokybės patikrinimas.
Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su politikų pareikštomis mintimis.
