„Užuot atsakęs visuomenei į iškilusius klausimus dėl eilinės nepotizmo apraiškos Kultūros ministerijoje, paskiriant viceministru priekaištingos reputacijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūną Vytautą Vigelį, kultūros ministras Šarūnas Birutis ėmėsi kitos avantiūros – likus vos vieneriems metams iki kadencijos pabaigos be jokių diskusijų ir argumentavimo nusprendė reorganizuoti Kultūros ministeriją, kuri ir be šių papildomų funkcijų kuo toliau, tuo mažiau primena valstybinę instituciją“, – sako prof. V. Juozapaitis.
Parlamentaras primena, kad Kultūros ministeriją visą šios kadencijos laiką drebina skandalai, po kurių dėl viešų ir privačių interesų derinimo galimų konfliktų buvo priversti atsistatydinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnai: patarėja E. Furman, viceministras D. Mažintas, kuris be to, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino politiką darius tiesioginę įtaką Kultūros tarybai, skiriant valstybines lėšas jo privačiai įstaigai, suklastojo brandos atestatą. Kultūros ministerijos kuruojama Kultūros taryba, dirbanti pagal kultūros ministro Š. Biručio suformuluotas gaires bei pasirašytas taisykles, nuolat kelia kultūros ir meno bendruomenės nepasitikėjimą šios įtaigos darbu, kurio reglamento pataisyti kultūros ministras nepajėgia jau trejus metus.
„Praktiškai diskreditavęs Lietuvos kultūros politiką ir galutinai praradęs kultūros ir meno bendruomenės pasitikėjimą bei autoritetą, Š. Birutis nusprendė imtis naujos – sporto srities. Kyla klausimas – o kodėl sporto, o ne turizmo? – retoriškai klausia prof. V. Juozapaitis ir priduria. – Viena vertus, turizmo sektoriaus priskyrimas kultūros ministerijai būtų tikrai logiškas, juolab kad ir Europos komisijos rekomendacijose tokia galimybė ne kartą buvo paminėta. Kita vertus, Š. Birutis bent šioje srityje būtų nepralenkiamas „ekspertas“, nes ministras pasižymi ypatingu pomėgiu turistauti – komandiruočių geografija išties daro įspūdį…“.
Profesorius V. Juozapaitis atkreipia visuomenės dėmesį, kad kultūros ministras Š. Birutis tokiais veiksmais ne tik diskredituoja savo vadovaujamos ministerijos vykdomą politiką, bet aiškiai ir nedviprasmiškai demonstruoja savo nihilistinį požiūrį į ministrui privalomas Seimo nutarimu patvirtintas Kultūros politikos kaitos gaires, į Vyriausybės, kurios nariu yra, priimtą ir Seimo patvirtintą programą, taip pat į valdančiosios daugumos koalicijos partnerius, įskaitant ir Ministrą Pirmininką, su kuriuo tokie abejotinos vertės projektai net nėra derinami.
„Š. Birutis aiškiai vykdo ne Vyriausybės, o savo asmeninę bei savo artimiausios aplinkos sukurtą programą, o ši, ne laiku ir ne vietoje pateikta iniciatyva yra ne kas kita, kaip mėginimas nukreipti visuomenės dėmesį nuo galimai su etika ir įstatymais prasilenkiančių ministro Š. Biručio veiksmų Kultūros ministerijoje bei desperatiškas teisiamų Darbo partijos veikėjų mėginimas sukurti valstybe besirūpinančių politikų įvaizdžio iliuziją “, – reziumuoja prof. V. Juozapaitis.
