Po kiekvienų rinkimų su nerimu konstatuojame, kad rinkėjų aktyvumas vis mažesnis, o artėjančių rinkimų pilietinio aktyvumo prognozės didelio optimizmo nekelia niekam. Gyventojų nuomonių tyrimai, į svečias šalis išvykusių laiškai rodo, jog jaunimas, emigrantai ir per milijoną IT naudojančių lietuvių kur kas aktyviau balsuotų rinkimuose, jei tai galėtų padaryti internetu.
Tačiau ar taps internetas pilietinio aktyvumo skatinimo šaukliu?.. Kaip juodojo pranašo atsakymas į šį klausimą, internetinio balsavimo pataisų svarstymo Seime išvakarėse elektroninę žiniasklaidą užplūdo internetinio balsavimo skeptikų abejonės. Bene labiausiai abejojama internetinių balsavimų saugumu. Akivaizdu, kad internetinis balsavimas nėra mažiau saugus nei kiti balsavimo būdai. Greičiau atvirkščiai – įstatymo nustatyta galimybė perbalsuoti, numatyta prisijungimo per bankinę sistemą tvarka, internetinį balsavimą daro saugesniu. Abejones dėl internetinio balsavimo sėjantys veikėjai tiesiog nutyli visiems žinomas tradicinių balsavimo būdų ydas: plačios klastojimo, papirkimo ar elementariausių skaičiavimo klaidų galimybes.
Kita, džiuginanti internetinio balsavimo aktualija – itin pozityvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija ir asmeninis Gedimino Kirkilo iniciatyvumas šiame procese, kas teikia gerokai daugiau vilčių internetinio balsavimo sėkmei, nei pačioje šio proceso pradžioje. Džiugina ir tai, kad iš mirties taško pajudėjo ir kai kurie konkretūs viešųjų technologinės ir programinės įrangos pirkimų procesai, o tai liudija, kad balsavimo internete perspektyvos turi realų pagrindą.
Žinoma, visam šiam reikalui tapti beviltišku tereikia geros dozės cinizmo, manipuliacijų ir pseudoargumentų apie saugumo, slaptumo ir panašias grėsmes. Ko jau ko, bet šių "organinių trąšų" Gedimino prospekto rūmuose niekada netrūkdavo, o grėsmių sukūrimo specialistų ten – knibždėte knibžda. Viskas sueina į vieną paprastą, bet ir labai pragmatišką argumentą: „o ar tai naudinga man, ar tai duos naudos mano partijai, kuriai atstovauju, o jei ne, tuomet reiškia duos naudos kitai, tad kam to ir reikia?“
Logiška, racionalu ir paprasta, bet ar garbinga ir teisinga valstybės ir jos piliečių atžvilgiu?
Ar ne laikas pradėti mąstyti ir dirbti valstybiškai, o ne kalbėti, nepamirštant pasigirti, kokie valstybininkai esame? Ar ne laikas jau kalbėti profesionalių argumentų ir kvalifikuotos argumentacijos kalba, ko taip nemėgsta politiniai plepiai ir demagogai?..
Šiuolaikiška, moderni Lietuvos dalis jau pasiruošusi internetiniam balsavimui. Sklandžiai vyksta ir Vyriausybės sudarytos darbo grupės koordinuojami techninio pasirengimo darbai. Visa Lietuva –subrendusi šiam sprendimui. Tačiau ar Seimo didžiosios politinės partijos taip pat drąsiai pasiryžusios priimti virtualios erdvės balsavimo iššūkį?.. Juk būtent nuo jų priklausys, ar taps internetas pilietinio aktyvumo skatinimo šaukliu?
Vytautas Grubliauskas yra Seimo narys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys